„Žinių radiją“ pasiekė baidarininkų darytos nuotraukos, kuriose jie užfiksavo iš Ūlos upės Dzūkijoje prirankioję didžiulį maišą atliekų, tarp kurių daugiausia alaus skardinės.
Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijos narė Virginija Paulauskienė teigė, jog tokia situacija yra natūrali, kadangi baidarininkai su savimi pasiima labai daug daiktų. Tačiau ji pažymėjo, jog poilsiautojų elgesys pamažu keičiasi.
„Nėra taip, kad yra šiukšlinama specialiai. Aišku, yra žmonių, kurie įsivaizduoja, kad plaukia paskutinį kartą ir palieka tas šiukšles, bet dauguma šiukšlių upėse atsiduria todėl, kad netyčia apsiverčia ir tų šiukšlių nespėja sugaudyti“, – patikino V.Paulauskienė.
Ji sakė, jog asociacija stengiasi tas šiukšles surinkti.
Moksleivė Dalia, kuri šią savaitę plaukė baidarėmis su savo šeima, pasakojo, kad turėjo tikslą – vyko žaidimas, kuri baidarė suinks daugiausiai alaus skardinių.
Per metus Ūlos upe praplaukia nuo 6 tūkst. iki 10 tūkst. baidarininkų ir vienareikšmiškai jie palieka šiukšlių.
„Surinkome maišą skardinių. Džiaugėmės atlikę tokį darbą“, – sakė moksleivė Dalia.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius teigė, upės prižiūrimos.
„Per metus Ūlos upe praplaukia nuo 6 tūkst. iki 10 tūkst. baidarininkų ir vienareikšmiškai jie palieka šiukšlių, todėl mes nuo šiemet patys pradėjome rinkti tas šiukšles. Ir pastatę turime šiukšlių konteinerius, jas išvežame“, – patikino E.Gudelevičius.
Bendrovės „Utenos alus“ direktorius Marius Šveistrys teigė, jog įmonė jau 4 metus vykdo aplinkosaugos programą.
„Kiekvienais metais mūsų įmonės darbuotojai dalyvauja ekožygiuose ir regioniniuose parkuose renkame šiukšles. Vieną kartą net surinkome sunkvežimį atliekų“, – kalbėjo M.Šveistrys.
Jis pabrėžė, jog dažniausia alaus pakuotė randama upėse yra skardinė, o ne stiklinė tara. Tai, jo teigimu, įrodo, jog būtina depozito sistema ir skardinėms, kuri Lietuvoje įsigalios 2016-aisiais metais. O tai turėtų sumažinti skardinių kiekį gamtoje.
