Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 23d. 17:56

Upinės laivybos atgimimas: Kaune iškrautas pirmasis Nemunu atgabentas komercinis krovinys

Kaune iškrautas pirmasis komercinis krovinys, atgabentas Nemunu
Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr. / Kaune iškrautas pirmasis komercinis krovinys, atgabentas Nemunu

Balandžio 23 d. tarptautiniame Marvelės uoste Kaune krovininė barža atplukdė komercinį krovinį iš Klaipėdos jūrų uosto. Tai – pirmasis toks krovinys Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo, suteikiantis milžinišką postūmį gaivinant upinę laivybą šalyje ir mažinant transporto daromą taršą, – skelbiama Vidaus vandens kelių direkcijos pranešime spaudai.

„Lietuva turi aktyviau ieškoti ekologiškų transporto būdu, todėl krovinių gabenimas upe yra itin svarbus ir turintis didelį potencialą. Upinė laivyba gali būti paskata turizmui ir regionų plėtrai Nemuno pakrantėse“, - sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Iškart po Velykų nuo ankstyvo ryto Kauno tarptautiniame Marvelės uoste užvirė krovos darbai. Čia buvo iškraunama iš Klaipėdos jūrų uosto atplaukusi VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos operuojama krovininė barža, atgabenusi 16 jūrinių konteinerių su įvairiomis maisto pramonei skirtomis žaliavomis. Vieno tokio konteinerio svoris – apie 30 tonų. Tai – pirmasis toks krovinys po daugelio metų pertraukos, skirtas verslui, atplukdytas upe.

„Tai svarbus ir reikšmingas žingsnis šalies krovinių logistikoje. Tiek žvelgiant iš ekologinės, tiek iš ekonominės perspektyvos. Vakarų Europoje gamtą tausojantis, ekologiškas ir daug pigesnis nei pervežimas keliais toks krovinių gabenimo būdas yra plačiai išvystytas“, – sako Vladimiras Vinokurovas, Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.

Iki šiol Nemunu buvo plukdomi tik Vidaus vandens kelių direkcijos kroviniai – žvyras, smėlis, skalda. Tad pirmojo komercinio krovinio kelionė buvo ne tik naujų galimybių išbandymas, bet ir siekimas identifikuoti ir išspręsti visus galimus nesklandumus. Nors šį kartą barža kelyje užtruko apie 2 paras, planuojama, kad įprastai krovinys iš Klaipėdos jūrų uosto Kauną pasieks per parą. Tiek pat truks ir kelionė į Klaipėdą. Kelionę paspartins įgyta patirtis, upės vagos sutvarkymas ir viso laivakelio paženklinimas šviečiančiais navigacijos ženklais.

„Problemų su vandens keliais dar yra, bet šiandien mes įsitikinome, kad tokia laivyba yra reali ir ją galima vystyti. Svarbiausia, kad yra noras, yra palaikymas iš Susisiekimo ministerijos, jaučiame ir verslo susidomėjimą. Tarp Klaipėdos ir Kauno per metus keliauja keletas milijonų tonų krovinių. Jei bent mažą dalį jų nuimsime nuo ir taip jau apkrautos automagistralės – visiems bus lengviau.

Manau, kad verslas tikrai įžvelgs tokios logistikos pasirinkimo privalumus. Tai ne tik ekologiškesnis, bet ir perpus pigesnis būdas nei krovinių gabenimas autotransportu. Mūsų neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai puiki alternatyva stambiagabaritinių ir nestandartinių krovinių gabenimui“, – sako V.Vinokurovas.

Tarp Klaipėdos ir Kauno per metus keliauja keletas milijonų tonų krovinių. Jei bent mažą dalį jų nuimsime nuo ir taip jau apkrautos automagistralės – visiems bus lengviau.

Plėtoti tokią krovinių gabenimo alternatyvą siūlo ir Europos institucijos. Krovinių gabenimas traukiniais bei laivais įvardinama kaip efektyvi priemonė kovai su klimato kaita.

Upinės laivybos sezono metu planuojami reguliarūs krovininiai reisai į ir iš Klaipėdos.

Vasaros sezono metu planuojami atgaivinti ir keleiviniai maršrutai iš Kauno į Nidą ir atgal bei turistiniai reisai Kaunas–Vilkija.

Krovinių pervežimas upėmis Lietuvoje buvo ypač populiarus ir plačiai išvystytas XX a. pirmoje pusėje. Mūsų šalies vandens kelių tinklas buvo svarbus Šiaurės Rytų Europos upinės laivybos kelio dalis.

Šiuo metu Vidaus vandens kelių direkcija vykdo laivakelio gilinimo darbus ir šalina didžiausias Nemuno vagos seklumas. Upėje dirba dvi žemsiurbės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

01:50
03:26
01:09

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min