VSD nurodymu Užsienio reikalų ministerija (URM) tarnybinį tyrimą teigia pradėjusi dėl konfidencialios ar riboto naudojimo informacijos paviešinimo derinant ambasadorių kandidatūras.
„Informacija, kuri iš Užsienio reikalų ministerijos patenka kitoms institucijoms arba viduje institucijos migruoja, turi žymą, ir ta informacija saugoma valstybės įstatymų. Tas informacijos kelias, kur ji ėjo, kaip ji keliavo, kur galėjo patekti, yra pagrindinis tyrimo objektas“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Ar toks tyrimas duoda rezultatų, sunku pasakyti, bet bent jau užduodami klausimai ir skirtingi žmonės, kurie susipažino su ta informacija, turi paaiškinti, ką su ja darė, ką dar su ja supažindino“, – pridūrė jis.
Pastaruoju metu viešai minėtos kelių diplomatų, kurie svarstyti kaip galimi Lietuvos ambasadoriai Lenkijoje, pavardės.
Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui netiesiogiai patvirtinus, kad prezidento atmestas kandidatas buvo didelę patirtį turintis diplomatas Giedrius Puodžiūnas, Gitanas Nausėda portalui „TV3“ pernai gruodį paminėjo kitų konkurse dalyvavusių, bet nepateiktų diplomatų pavardes – Petro Zapolsko ir Kęstučio Kudzmano.
Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pražios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas.
Užsienio reikalų ministras yra sakęs, kad ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūrą G. Nausėdai pateikė dar 2022 metų rudenį, tačiau ji esą netikusi, o pats valstybės vadovas savo kandidatų nenurodė.
Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK).
Būsimojo ambasadoriaus pavardė paprastai paviešinama tik kai kandidatūrą ruošiasi svarstyti Vyriausybė. Iki tol ji būna suderinta su URM, prezidentu, Seimo URK, priimančiąja šalimi.
Diplomatinės tarnybos įstatymas numato, kad informacija apie kandidato į diplomatinius atstovus skyrimo procesą keičiamasi vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.
