Dabar populiaru
Publikuota: 2009 rugsėjo 30d. 21:24

Ušackas: klausimų apie karo Gruzijoje pradžią kėlimas – druskos barstymas ant žaizdos

Vilniuje susirinkę Lietuvos diplomatai sprendžia, kaip susiveržti diržus mažėjant Užsienio reikalų ministerijos finansavimui.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Vilniuje susirinkę Lietuvos diplomatai sprendžia, kaip susiveržti diržus mažėjant Užsienio reikalų ministerijos finansavimui.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas teigia klausimų apie karo Gruzijoje pradžią kėlimas praėjus tik metams po konflikto yra neprasmingas druskos barstymas ant žaizdos. Ministras abejoja, ar Europos Sąjungos (ES) užsakyta ataskaita apie pernai įvykusio Rusijos ir Gruzijos karo priežastis pasitarnaus kuriant pasitikėjimą tarp konflikto šalių.

V.Ušackas kalbėdamas apie ES užsakymu Šveicarijos diplomatės Heidi Tagliavini parašytą ataskaitą, vadino ją aukščiausios klasės teisiniu diplomatiniu dokumentu, tačiau pažymėjo, kad iš jo kiekviena šalis gali pasisemti papildomų argumentų.

„Aš asmeniškai tuo metu, kai buvo priimamas sprendimas dėl šios ataskaitos ES užsienio reikalų ministrų taryboje tikriausiai būčiau balsavęs prieš tą ataskaitą, nes manau, kad šių klausimų kėlimas dar sykį po karo, druskos barstymas ant žaizdos nėra labai prasmingas dalykas. Mano asmenine nuomone, šiuo metu žaizdos dar yra labai gilios. Aš nežinau, ar tas raportas labai daug pasitarnaus pasitikėjimui tarp Gruzijos ir Rusijos“, - BNS trečiadienį sakė V.Ušackas.

Kadangi ataskaita yra atlikta, jo teigimu, visos šalys, tarptautinė bendruomenė ir ES turi „padaryti savo pamokas“.

Būčiau balsavęs prieš tą ataskaitą, nes manau, kad šių klausimų kėlimas dar sykį po karo, druskos barstymas ant žaizdos nėra labai prasmingas dalykas.

„Pirmoji pamoka yra, kad tarptautinė bendruomenė privalo užtikrinti, kad tarptautinės teisės principų būtų laikomasi, t.y. būtų laikomasi suverenumo, nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo. Antra pamoka yra tai, kad tarptautinė bendruomenė irgi turi prisiimti atsakomybę ir padaryti išvadas iš to, kad jeigu ES būtų įsitraukusi anksčiau ir tokia ES misija būtų įkurta ne po įvykusio karo, o prieš tai, mes būtume išvengę karinių veiksmų“, - kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos vadovas.

V.Ušacko teigimu, svarbiausia yra, kaip šioje situacijoje elgtis dabar. Taip pat, pasak jo, yra labai svarbu, kad Rusija ir Gruzija suprastų, jog yra būtina kurti pasitikėjimą, jog reikalingos pastangos atkurti dialogą.

„Dabar mūsų pastangos turi būti nukreiptos, kad šalys laikytųsi įsipareigojimų, kurie buvo prisiimti tarpininkaujant ES. Tam, kad ES stebėjimo misija galėtų stebėti situaciją ne tik Gruzijoje, bet ir Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Mums reikia tęsti pastangas, padėti Gruzijai vykdyti būtinas reformas ir artinti Gruziją prie euroatlantinės integracijos kelio", - dėstė V.Ušackas.

Jis taip pat pažymėjo, kad H.Tagliavini ataskaita yra nepriklausomas dokumentas, o ne oficialios ES pozicijos išraiška.

„Mano supratimu, ES nebuvo įsitraukusi į ataskaitos rengimą, ir aš abejoju, ar mes turime daryti kažkokius bendrus vertinimus ir juo labiau patvirtinimą ar paneigimą. Tai yra politiškai labai jautrus dalykas. Nemanau, kad ES dabar turėtų išeiti su kažkokia savo pozicija. Manau, kad dabar yra žymiai svarbiau padaryti pamokas. Viena iš didžiausių ES atsakomybių ir įtakos priemonių yra preventyvi, o ne pokonfliktinė diplomatija“, - kalbėjo URM vadovas.

Europos Sąjungos (ES) užsakytoje ataskaitoje apie pernai įvykusio Rusijos ir Gruzijos trumpo karo priežastis sakoma, kad nepateisinama Gruzijos ataka prieš atsiskyrusią Pietų Osetiją „žymėjo karo pradžią“.

ES nepriklausomos komisijos faktų nustatymo dokumente sakoma, kad 2008-ųjų rugpjūtį vykęs penkių dienų karas kilo po "ilgų didėjančios įtampos, provokacijų ir incidentų" tarp abiejų valstybių periodų.

„Misijos nuomone, tai Gruzija sukėlė karą, kai 2008 metais naktį iš rugpjūčio 7-osios į 8-ąją atakavo Cchinvalį (Pietų Osetijoje) sunkiosios artilerijos (ugnimi)“, - sakė šios faktų nustatymo misijos vadovė.

Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje stengiamasi išaiškinti, kas sukėlė tą karą. Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis ilgą laiką tvirtino, kad ataka Pietų Osetijoje buvo pradėta po to, kai Rusijos tankai įvažiavo į šį separatistinį regioną.

„Nė vienas“ iš Gruzijos pareigūnų pateiktų paaiškinimų, siekiant pateikti kokį nors teisinį šios atakos pateisinimą, nebuvo pagrįstas, sakė ataskaitos rengimui vadovavo Šveicarijos diplomatė Heidi Tagliavini.

„Ypač (pažymėtina), kad nevyko jokia didžiulė Rusijos karinė invazija, kurią reikėjo sustabdyti Gruzijos karinėms pajėgoms apšaudant Cchinvalį“, - priduria ji pareiškime.

Prieš devynis mėnesius ES užsakytoje nepriklausomos komisijos ataskaitoje taip pat sakoma, kad karo pradžią žymėjusi Gruzijos ataka Pietų Osetijoje pagal tarptautinę teisę nebuvo pateisinama.

Tačiau 19 narių faktų nustatymo komanda, kurios pernai gruodį buvo paprašyta ištirti to penkias dienas trukusio karo priežastis, taip pat rado įrodymų, kad Rusija kurstė įtampą.

„Rusijai taip pat kalta už nemažą skaičių tarptautinės teisės pažeidimų“, - nurodė H.Tagliavini.
Pasak jos, tarp Maskvos veiksmų buvo masinis Rusijos pilietybės teikimas Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gyvenantiems žmonėms.

H.Tagliavini nurodė, kad Rusija pažeidė tarptautinę teisę tuo, kad „Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariniai veiksmai Gruzijos teritorijoje smarkiai viršijo proporcingos Rusijos taikdarių Cchinvalyje gynybos poreikius“.

Per praeitų metų rugpjūtį penkias dienas trukusį ginkluotą konfliktą Rusijos kariai išvijo Gruzijos pajėgas iš separatistinių regionų - Pietų Osetijos ir Abchazijos, o vėliau Maskva pripažino jų nepriklausomybė.

Rusija šiuose regionuose iki šiol dislokuoja tūkstančius savo karių ir neįleidžia į juos ES stebėtojų.

Tai, kad Rusija vėliau pripažino abiejų nuo Gruzijos atsiskyrusių regionų nepriklausomybę, „turi būti laikoma negaliojančiu (dalyku atsižvelgiant į) tarptautinės teisės kontekstą ir Gruzijos teritorinio vientisumo ir suverenumo pažeidimais“, pažymėjo H.Tagliavini.

Tyrėjai taip pat rado įrodymų, kad abi šalys dalyvavo etniniame valyme gruzinų ir jų kaimų bei gyvenviečių Pietų Osetijoje atžvilgiu.

900 puslapių ataskaita yra pagrįsta 30 karinių, teisės ir istorijos ekspertų iš Europos šalių atliktu tyrimu, sakė buvęs Vokietijos ambasadorius Gruzijoje Uwe Schrammas.

Kaip ir buvo prognozuota, nepaisydamos tyrimo išvadų tiek Rusija, tiek Gruzija sveikino ataskaitą ir teigė, kad pateiktos išvados pateisina jų veiksmus per karą, nusinešusį mažiausiai 250 gyvybių ir privertusį apie 118 tūkst. gyventojų palikti savo namus.

Oficialusis Briuselis trečiadienį išreiškė viltį, kad ataskaita gali padėti geriau suprasti pernai įvykusį konfliktą.

Tyrimas, kurio biudžetas - 1,6 mln. eurų (2,52 mln. litų), buvo pradėtas praeitų metų gruodį, siekiant „ištirti šio konflikto priežastis ir eigą“, ypač įvertinti jo statusą tarptautinės teisės atžvilgiu ir išaiškinti galimus karo nusikaltimus.
 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min