Nuotekų vamzdžiai šiame Utenos name pradėjo kimštis dar 1973 metais – iškart po namo atidavimo naudojimui. Kaip 15min pasakojo jo gyventojai, iš pradžių fekalijos tekėdavo į pirmo aukšto butus. Tiesa, savivaldybės valdomas „Utenos butų ūkis“ vėliau išvedė iš kanalizacijos stovo vamzdį tiesiai į rūsį, kur, užsikimšus vamzdžiams, ir pradeda kauptis fekalijos.
Gyventojai skundžiasi, kad gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Tačiau problemos sprendimas gali kainuoti ir per 10 tūkst. Eur. Kadangi „Utenos butų ūkis“ su gyventojais niekaip nesusitaria, kas turėtų padengti naujų nuotekų tinklų klojimo išlaidas, problema taip ir lieka neišspręsta jau daugiau nei 40 metų.
Prašo kompensuoti išlaidas
Esminis ginčo klausimas – pinigai. Gyventojai ir „Utenos butų ūkis“ sutaria, kad nuotekų tinklą reikėtų kloti iš naujo, tačiau niekas nenori tam skirti lėšų iš savo kišenės.
„Utenos butų ūkio“ administracija J.Tumo Vaižganto g. 70-ojo namo gyventojams siūlo nuotekų tinklų problemą spręsti už savo lėšas, tačiau butų savininkai nesutinka, kadangi namas 1973 m. buvo jau priduotas su esama problema, o ir kas mėnesį mokami pinigai už „techninę priežiūrą“ naudojami ne priežasčiai pašalinti, o pasekmėms glaistyti“, – skundžiasi namo gyventojai.
Jie nori, kad „Utenos butų ūkis“ bent iš dalies kompensuotų naujų nuotekų tinklų klojimą, tačiau savivaldybės įmonė, gyventojų teigimu, net nesileidžia į diskusijas šiuo klausimu.
„Apibendrinant situaciją, kyla klausimas, kodėl UAB „Utenos butų ūkio“ administracija nesileidžia į jokias diskusijas (pvz., dalinį lėšų padengimą) ir nesiima jokių veiksmų? Gal tiesiog jiems tai nenaudinga? Juk vienas avarinės tarnybos iškvietimas kainuoja 6,45 euro, o kartais kviečiame po du kartus per mėnesį. Taip, mums realiai papildomai pinigų už iškvietimą neskaičiuoja, tačiau jie „nurašo“, kad buvo vykdyta veikla ir pasiima iš „techninės priežiūros“ pinigų, kuriuos mokame kas mėnesį“, – tikina gyventojai.
Jie su tokia problema gyvena jau 43 metus. Pasakojo, kad, kol vyksta susirašinėjimai su valdininkais, fekalijas tvarkosi patys, praėjimą pasidaro pasitiesdami lentų ar plytų, „tačiau net nuolatinis rūsio laiptinės vėdinimas nepašalina kvapo, kuris įsigeria į rūsiuose laikomus maisto produktus ir sudaro antisanitarines gyvenimo sąlygas“.
Teks susimokėti patiems
„Utenos butų ūkių“ direktoriaus pavaduotojas Bronius Šaukeckas 15min negalėjo pasakyti, kiek kainuotų nauji nuotekų tinklai, mat reikalingas projektas, tačiau pateikė pavyzdį – panašiam dviejų laiptinių (J. Tumo Vaižganto g. 70 yra keturios) daugiabučio nuotekų tinklui perkloti reikėjo 7,2 tūkst. Eur.
B.Šaukecko teigimu, gali būti, kad gyventojai tinklus naudoja ne pagal paskirtį, todėl jie ir kemšasi.
Bet pagrindinė problema yra ta, kad jie nori, jog tie tinklai būtų perkloti veltui. To nėra ir to nebus. Tą esame padarę Utenoje jau ne vienam namui – projektas yra ruošiamas už gyventojų lėšas, – sakė B.Šaukeckas.
„Jie, pastebėję, kad nuotekų tinklai yra užsikišę, skambina mums – mes išvalome nuotekų tinklus. Jeigu yra rūsyje susikaupę daugiau, nuvežam pjuvenų, susigeria ir išvežame. Jeigu nuotekų tinklai būtų naudojami pagal paskirtį, jie veiktų. Negaliu teigti, kad ten kažkur vamzdyne nėra kažkokių problemų. Ir, jeigu ten paleidžia agurkų, tai ir susidaro problemos. Tris keturis mėnesius visiškai veikė nuotekų tinklai normaliai, o po to per mėnesį reikia tris ar keturis kartus valyti“, – pasakojo „Utenos butų ūkio“ atstovas.
Gyventojai tikina, kad namas 1973 metais priduotas naudoti jau su defektais. Tačiau jokiuose kasmetinių apžiūrų aktuose nenustatyta, kad nuotekų tinklai neatitinka reikalavimų, todėl gyventojams teks juos kloti už savo lėšas.
„Jeigu gyventojai norėtų, Utenos namų ūkis galėtų tuos tinklus suprojektuoti ir perkloti iš naujo. Tam reikalinga jų valia. Šiemet priimtas sprendimas namą renovuoti. Investicijų plane numatytas bus ir nuotekų tinklų perklojimas, bet už gyventojų lėšas. Bet pagrindinė problema yra ta, kad jie nori, jog tie tinklai būtų perkloti veltui.
To nėra ir to nebus. Tą esame padarę Utenoje jau ne vienam namui – projektas yra ruošiamas už gyventojų lėšas“, – sakė B.Šaukeckas.
