Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl Kėdainių miesto teritorijoje padarytos didelės žalos aplinkai ir pirmosios instancijos teisme išteisintą bendrovės vadovą E.L. bei juridinį asmenį UAB „Laugina“ pripažino kaltais. Nuteistajam vadovui skirta 80 MGL (10 tūkst. 400 litų), bendrovei „Laugina“ – 500 MGL (65 tūkst. litų) dydžio baudos.
Patenkintas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 176 tūkst. 229 litų civilinis ieškinys gamtai padarytai žalai atlyginti, pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra.
Kėdainių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro Antano Januškevičiaus apeliaciniame skunde, kurį nagrinėjant dalyvavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Valdemara Chodorcevičienė, buvo prašoma aplinkos teršėjus nubausti griežčiau: vadovui skirti 100 MGL, bendrovei – 800 MGL dydžio baudas.
Bylos duomenimis, bendrovė „Laugina“, prieš šešerius metus iš bendrovės „Kėdainių gipsas“ kartu su kitais objektais įsigijusi du mazuto rezervuarus, buvo įsipareigojusi sutvarkyti pavojingas atliekas ir mazuto saugyklos teritoriją. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros darbuotojų atlikto aplinkos apsaugos įstatymo vykdymo patikrinimo akte buvo nurodyti privalomi atlikti darbai ir visa atsakomybė, kuri tenka tinkamai sutvarkant pavojingas atliekas. Šiame akte nustatyta, kad mazuto sandėlio 400 kubinių metrų dviejuose rezervuaruose buvo 15–20 cm storio mazuto sluoksnis, t. y. apie 5–7 kubiniai metrai mazuto.
Pavojingų atliekų tvarkymo darbus atlikusios bendrovės „Laugina“ vadovas nepaisė aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų ir aplinkosaugininkų nurodymų. Bendrovės darbuotojai, vykdydami neteisėtus vadovo nurodymus, išvežė ir išpylė apie 4,4 tonos mazuto ir šiuo naftos produktu užteršto statybinio laužo į Kėdainių miesto teritorijoje esančius lignino laukus, kurie priklauso bendrovei „Minties jėga“.
Aplinkosaugininkų akte nurodyta, kad dviejose vietose buvo išpilta apie 70 tonų mazutu užteršto statybinio laužo, grunto ir kitokių atliekų, viena teršalų krūva visai prie pat vandens. Atliekant geodezinius matavimus, užterštų atliekų buvo rasta dar daugiau – net 82,3 tonos. Dėl mazuto išpylimo gamtai buvo padaryta 44 tūkst. litų, dėl užteršto grunto – 60 tūkst. litų žala. Pripažinta, kad gyvūnijai, augmenijai ir visai aplinkai buvo padaryta didelė žala, kuri įvertinta 104 tūkstančiais litų. Sutvarkyti užterštą teritoriją prireiks dar 72 tūkst. 229 litų.
„Mūsų dienų civilizacijos rykštė – pavojingų atliekų tvarkymas arba tiesiog atsikratymas jų nepaisant daromo žalingo poveikio aplinkai“, – sako V.Chodorcevičienė. Jos teigimu, visiems, kurie eksploatuoja ūkinės veiklos objektus ar vykdo ūkinę veiklą, reikėtų vadovautis nustatytomis aplinkos apsaugos taisyklėmis, nepažeistii įstatymų, kurie nurodo, kad negalima sukelti pavojaus daugelio žmonių sveikatai ar gyvybei, padaryti didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar visai aplinkai.
Įstatymas tam, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelė žala gyvūnijai, augmenijai ar atsirastų kitų sunkių padarinių aplinkai, numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Už šiame įstatyme numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
