Tai patvirtinta pirmadienį ryte minėtų frakcijų atstovų surengtoje spaudos konferencijoje.
„Mes, opozicinės frakcijos, esame vieningai nusprendusios ruošti interpeliacijos tekstą. Interpeliacijos tekstas bus paruoštas per artimiausias dvi savaites“, – sakė Darbo partijos frakcijos atstovas Vydas Gedvilas. Jis teigė, jog ministrui bus užduodami klausimai dėl studijų krepšelio, studijų finansavimo, studijų paskolų sistemos, aukštojo mokslo valdymo, kreditavimo, programų peržiūrėjimo, studijų kokybės, aukštojo mokslo prieinamumo ir t. t.
Interpeliaciją ministrui, reikalaudami paaiškinti jo priimtų sprendimų motyvus, gali pareikšti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.
Žėrė kritiką
Opoziciniai parlamentarai negailėjo kritikos aukštojo mokslo reformai ir kritikavo ministrą, jog šis „arogantiškai“ atsisakė išklausyti opozicijos nuomonę ir siūlymus, kaip ją taisyti.
Aukštasis mokslas neturi jokios aiškios strategijos, o universitetų valdymas yra politizuotas, – pareiškė V.Gedvilas.„Šiuo metu aukštasis mokslas neturi jokios aiškios strategijos, o universitetų valdymas yra politizuotas“, – pareiškė V.Gedvilas.
Socialdemokratų atstovė Aušrinė Marija Pavilionienė pastebėjo, jog reforma buvo vykdoma skubotai, nebendradarbiaujant su visuomene. „Dabar stojantieji ieškojo pigiausių studijų, stojo ten, kur buvo lengviau gauti studijų krepšelį, ir taip į universitetus pakliuvo nemotyvuotų studentų <...> Dabar labiau motyvuotiems studentams teks derintis prie mažiau žinančių, prastės studijų kokybė“, – kalbėjo Seimo narė.
„Tvarkietis“ Andrius Mazuronis piktinosi, jog Švietimo ir mokslo ministerija neišpildė pažadų dėl studijų kreditavimo: nors žadėjo ne didesnę nei 4–5 proc. palūkanų normą, galiausiai pasiūlė 11 proc.
Jis pastebėjo, jog valstybės pažadas kompensuoti 6 proc. palūkanų galios tik studijų laikotarpiu, taigi jei studentas paskolą bus pasiėmęs, pavyzdžiui, 15 metų, po ketverių metų bakalauro studijų, 11 metų jam teks mokėti 11 proc. palūkanas. Jis klausė, kodėl ministerija nusprendė kreditavimą patikėti bankams o ne, pavyzdžiui, Valstybiniam mokslo ir studijų fondui.
„Apgauti buvo ne tik studentai, bet ir Seimo nariai, kurie balsavo už šią reformą. Kiek atsimenu, jis buvo nedidele balsų persvara priimtas. Jeigu matytume dabartinį rezultatą, abejoju, ar jis dabar būtų priimtas“, – kalbėjo A.Mazuronis.
Aukštojo mokslo reforma, kuri esą panaikino universitetų autonomiją, piktinosi ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parlamentarė Vida Marija Čigriejienė, tačiau ji pastebėjo, jog tai jos asmeninė nuomone, o ne frakcijos ar partijos pozicija.
Reforma atsisuko kitu galu
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė teigė, jog šiuo metu opiausia ir skaudžiausia problema studentams yra paskolų sistema.
Vietoj 4 grupių buvo priimta 11-a. Mes gauname masiškus skundus iš studentų, kad jų paskaitos vyksta naktimis, pertraukos trunka 8 valandas, – sakė I.Vareikytė.„Studentai mokės palūkanas jau studijų laikotarpiu ir tai būtų iki 130 Lt per mėnesį. Tokia yra ir studento stipendija – 125 Lt per mėnesį. O studentų pajamos, naujausiais tyrimais, yra nukritusios iki 400 Lt per mėnesį. Jie dar turi mokėti už bendrabutį, maitintis... Kyla klausimas, kokiu būdu studentai sugebės studijuoti ir skirti dėmesio savo studijų kokybei?“ – klausė I.Vareikytė.
Ji pakartojo aukštojo mokslo reformos sukeltus kuriozinius atvejus, pavyzdžiui, kai tarptautinius konkursus laimėję ir keliolika metų savo talentui puoselėti skyrę studentai dėl paskutinę minutę pakeistos stojimo tvarkos nesugebėjo įstoti į pageidaujamą specialybę.
„Kai kurie fakultetai nusistatė 100 vietų į nemokamas vietas ir, kad ir kiek gabių studentų ten stojo, jų sprendimas buvo priimti tik mokančius už mokslą“, – pastebėjo I.Vareikytė. Vėliau ji patikslino, jog tokią tvarką nusistatė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto studentai LSAS skundžiasi, jog tam tikrose specialybėse surinkta gerokai daugiau grupių, nei universitetas yra pasiruošęs priimti. „Vietoj 4 teisės specialybės grupių buvo priimta 11 grupių. Šiuo metu mes gauname masiškus skundus iš studentų, kad jų paskaitos vyksta naktimis, pertraukos trunka 8 valandas... Universitetas nėra pasiruošęs tiek studentų priimti“, – kalbėjo I.Vareikytė.
Ji taip pat piktinosi planais bausti studentus, panorusius nutraukti studijas. „Kalbama, kad baudos bus apie 4–9 tūkst. Lt. Tačiau LSAS nuomone, tokios baudos pažeistų studento konstitucinę teisę į nemokamą mokslą, nes ne baudomis reikia skatinti studentą studijuoti ir, jei jis nusprendė, kad studijos netenkina jo poreikių, labai keistas noras yra jį bausti“, – stebėjosi LSAS prezidentė.
Ministras ragina žvelgti į pozityvius dalykus
Tuo tarpu pats švietimo ir mokslo ministras interpeliaciją vertino kaip „gerą progą dar kartą tiek visuomenei, tiek politikams išdėstyti visą apimančios ir sudėtingos reformos tikslus, pirmuosius rezultatus ir ilgalaikius siekius“. Jis pripažino, kad šiais metais per priėmimą į studijas būta nesklandumų, ir žadėjo, jog kitąmet jie bus ištaisyti. „Dalis priekaištų, kurie išsakomi, yra politinio spekuliatyvaus pobūdžio ir manau, kad neturėtume pamiršti, jog studijų prieinamumas, palyginti su praėjusiais metais, yra didesnis: 60 proc. pirmakursių studijuos nemokamose vietose“, – opozicijos kritiką atrėmė G.Steponavičius.
Teiginius, neva studentai buvo apgauti dėl lengvatinės paskolų sistemos, ministras taip pat vadino netiesa – esą studentų atstovai visą laiką dalyvavo kuriant šią paskolų sistemą, kuri šiuo metu esanti geresnė nei Latvijoje ar Estijoje. „Kviečiu žiūrėti į pozytivius dalykus, į juos koncentruotis, o trūkumus, kaip ir minėjau, taisysime ir judėsime į priekį“, – teigė G.Steponavičius.
