Dažna šeima, norinti iš kūdikių namų paimti auginti svetimą vaiką, nė nenutuokia, kokia nervų tampymo procedūra jų laukia. Nuo kilnaus užmojo atstoti pamestinukui tėvą ir motiną iki realaus vaiko glėbyje – toli kaip iki Marso.
Vienerius ar dvejus metus įvaikinimas trunka tiems, kurie nesiūlo pinigų niekam ir už nieką. Kitiems šis procesas – žybt ir sutrumpėja iki... trijų mėnesių!
Dienraštis apklausė 17 šeimų, šiuo metu bandančių įsivaikinti trokštamą kūdikį. Tik vienas įtėvis, jau įveikęs visus barjerus, sutiko apie tai kalbėti neslėpdamas savo vardo ir pavardės. Kiti dar plūkiasi biurokratiniame rate ir prasižioję bijo patys sau pakenkti.
2009 metų rugsėjo 1 dieną tarnybos apskaitoje buvo 89 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys.
Iš jų 54 sutiko įvaikinti pasiūlytus vaikus arba jau glob oja norimus įvaikinti vaikus, šešioms šeimoms (asmenims) pateikti pasiūlymai, 29 laukia pasiūlymų (iš jų 20 pageidauja vaikų iki vienerių metų, kitos – iki dvejų). Vienai šeimai įvaikinimo procedūra sustabdyta.
Nuo 2009 metų sausio iki rugsėjo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyti 379 vaikai. Iš viso šiame sąraše yra 2100 vaikų.
Šiemet šeimoms buvo pasiūlyta 50 vaikų, kuriuos jos sutiko įvaikinti. Vaikų amžiaus vidurkis – iki 2 metų.
Labai reta lietuvių šeima sutinka įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus. Tai – dažniausia priežastis, kodėl įvaikinama palyginti nedaug vaikų.
Šiais metais iki rugsėjo iš viso įvaikinti 95 vaikai. Lietuvos piliečiai įvaikino 61. Teismuose – 14 bylų dėl be tėvų globos likusių vaikų įvaikinimo ir 3 bylos dėl sutuoktinio vaiko įvaikinimo.
