Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) parengtam įstatymo projektui parlamentarai gegužę pritarė po pateikimo. Dabar jis svarstomas Seimo komitetuose. Vyriausybė šiam projektui yra nepritarusi.
Pagal projektą, nėštumą gydytojas galėtų nutraukti tik tuo atveju, jei nėštumas kelia grėsmę moters gyvybei ar sveikatai, arba yra pagrįstų įtarimų, jog ji pastojo po išprievartavimo. Nutraukti nėštumą būtų leidžiama, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių.
Seimo LLRA frakcijos narys Z.Jedinskis trečiadienį pabrėžė, kad už abortą nesiūlo bausti moterų – tik juos atlikusius gydytojus.
Po operacijos moteris jaučia, kad nusižengė moralei, norime tai pakeisti įstatymu, – sakė Z.Jedinskis.
Jis aiškino apie projektą kalbėjęsis su mokslininkais, ginekologais, kunigais, nėštumą nutraukusiomis moterimis, ir po šių pokalbių nuomonės nepakeitęs – abortus reikia uždrausti, nes dabar niekas neskatina moters ieškoti kitokios išeities, be to, dauguma moterų po nėštumo nutraukimo patiria dvasines kančias.
„Žmogaus gyvybė prasideda nuo jos pradėjimo, visi kiti klausimai – antraeiliai, – aiškino jis. – Po operacijos moteris jaučia, kad nusižengė moralei, norime tai pakeisti įstatymu. Ar galima gyvybės atėmimą vadinti legalia veika? Toks klausimas yra absurdiškas. Už ištryptą skruzdėlyną dabar gausi 300 Lt baudą, o nužudyti vaiką – nieko tokio.“
Z.Jedinskis aiškino dažnai girdintis klausimą, kodėl reikia skubėti drausti, o ne šviesti moteris. „Mes visi esame vairuotojai, o ar yra tarp mūsų tokių, kurie nėra pažeidę kelių eismo taisyklių? Atsakykime sau į klausimą – kas būtų, jeigu nebūtų numatytos baudos? Ar pakaktų tada auklėjimo, kurį gavome mokykloje?“, – klausė jis.
D.Kuodytė: kodėl moterų moralę nustatinėja vyrai?
Z.Jedinskis pripažino nesitikintis, kad jam pavyks pakeisti abortų draudimo priešininkų nuomonę, ir jis buvo teisus.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dalia Kuodytė tvirtino negalinti suprasti projekto iniciatorių siūlymo išvaduoti moterį nuo psichologinių kančių, draudžiant jai nuspręsti, kaip planuoti savo gyvenimą.
„Ar tai moralu? Ar moralu yra žmogų priversti, o paskui smerkti už vienokį ar kitokį jo pasirinkimą? Kodėl moterų moralę nustatinėja vyrai?“ – klausimus Z.Jedinskiui žėrė parlamentarė.
Reikia baigti vieną kartą vaidinti čia kažkokius atidaromus rojaus vartus per įstatymus, kurie nieko neišspręs, – piktinosi D.Kuodytė.
Ji teigė kalbėjusi su daugiavaikėmis motinomis ir išgirdusi, kad jas vienijanti asociacija be išlygų nepritaria abortų draudimui.
„Reikia baigti vieną kartą vaidinti čia atidaromus rojaus vartus per įstatymus, kurie nieko neišspręs. Lenkijos, kurioje draudžiami abortai, statistika rodo, kad gimstamumas šioje šalyje sumažėjo, tad ir mūsų demografinės situacijos tai neišspręstų. Tik ne tokie drakoniški įstatymai, kurie pažeidžia visas moters, kaip asmenybės, teises“, – sakė ji.
Z.Jedinskis D.Kuodytei priminė, kad didžioji dalis per vieną LRT televizijos laidą balsavusių žiūrovų pasisakė už abortų draudimą.
Toks argumentas prajuokino liberalę. „Jeigu jums telefoninis balsavimas – argumentas, tai man labai gaila. Tai apgailėtina. Tokiais argumentais galime taškytis, kiek norime“, – sakė ji.
M.A.Pavilionienė: Lietuva – ne Vatikanas
Socialdemokratų frakcijoje dirbanti Marija Aušrinė Pavilionienė pasipiktino, kad projekto iniciatoriai nesiremia jokiomis apklausomis, kuriose moterys būtų išsakiusios nuomonę apie šį įstatymo projektą.
„Siūlydami tokį įstatymą Lietuvoje jie sėja psichologinį smurtą prieš moteris. Abortų ribojimas Lietuvos demokratinę visuomenę sviedžia į Inkvizicijos laikų sutemas, kai vyriškoji lytis įstatymo vardu jas net žudė. Projektas yra inkviziciškas ir amoralus, nes jame neminima moters, kaip asmenybės, teisė būti ir planuoti savo egzistenciją“, – pabrėžė ji.
Moters pasirinkimo teisės ribojimas, kišimasis į jos asmeninį gyvenimą jau yra bausmė, – įsitikinusi M.A.Pavilionienė.
M.A.Pavilionienė kalbėjo, kad Lietuva – ne Vatikanas ir niekuomet Vatikanu netaps. Anot jos, Bažnyčia ir konservatyviai mąstantys politikai užkirto kelią Lietuvoje įsteigti šeimos planavimo centrus, pasisako prieš kontracepciją, lytinį švietimą, o abortų prevencijos nėra.
„Bet esą moralūs politikai jau numato bausmes moterims ir ginekologams. Moters pasirinkimo teisės ribojimas, kišimasis į jos asmeninį gyvenimą jau yra bausmė“, – atsakė ji į Z.Jedinskio repliką, kad projekte moterų bausti nesiūloma.
M.A.Pavilionienė nusistebėjo, kad projektą dėl abortų draudimo parašė žmogus, turintis inžinieriaus išsilavinimą.
„Atsakysiu kaip inžinierius filologei: ne visi Seime esame mokslų daktarai, bet visi visais klausimais balsuojame. Kad užsiimu šiuo klausimu, gal nėra blogai. Man du kart du yra keturi. Gerai kad kalbame, diskutuojame, turime surasti visiems priimtiną išeitį“, – atsakė jai Z.Jedinskis.
Daug aistrų keliantį projektą pasirašęs Seimo Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys pastebėjo, kad visa ši diskusija – kurčio kalbėjimasis su aklu. Jis pabrėžė nesutinkantis su nuomone, kad tik moterys gali spręsti šį klausimą.
Kunigas: didesnio smurto prieš moterį už abortą negali būti
Kunigas ir medikas Andrius Narbekovas piktinosi, kad abi besiginčijančios pusės nenori girdėti viena kitos argumentų.
„Kalbame apie reiškinį, kuris yra blogas, taigi mes kalbame apie blogį. Tai nėra religijos klausimas, tai – prigimtinės teisės dėsnis – reikia daryti gera ir vengti blogio. Kaip mes turime žiūrėti į blogį, ar užsimerkti ir pavadinti jį gėriu?“ – klausė jis.
Tai nėra religijos klausimas, tai prigimtinės teisės dėsnis – reikia daryti gera ir vengti blogio, – parlamentarams aiškino A.Narbekovas.
Kunigas aiškino, kad abortų draudimo priešininkų argumentai išsektų, jeigu šie pamatytų filmą, kaip atliekami abortai.
„Moterys jaučiasi ginančios moteris, tačiau iš tiesų yra atvirkščiai, nes didesnio smurto prieš moterį už abortą negali būti“, – aiškino jis.
D.Kuodytė tvirtino sutinkanti su A.Narbekovo argumentu, kad abortų būtų mažiau, jeigu pastojusios moterys sulauktų paramos iš vyro, partnerio ir visuomenės.
„Mes apie tai ir kalbame – nereikia drausti, reikia moteriai suteikti pagalbą, todėl reikia pamiršti šį įstatymą ir tuo užsiimti“, – pabrėžė ji.
Kunigas tvirtino, kad įstatymas vis tiek reikalingas, nes įsčiose esančio kūdikio negalima vadinti moters kūno dalimi.
