Didžioji žiemos išvarymo šventė Vilniaus Rotušės aikštėje surengta dar savaitgalį, tačiau ir tikrąją Užgavėnių dieną linksmybių mieste netrūko. Savo šventės surengė seniūnijos, tad persirengėlių ir blynų netrūko įvairiose miesto vietose.
Lazdynuose prie seniūnijos rinkosi ir maži, ir dideli, norintys pasilinksminti ir pakviesti pagaliau ateiti pavasarį. Čia kvepėjo blynais, jais vaišino ir šventės organizatoriai, ir patys dalyviai. Dauguma pastarųjų pasipuošė kaukėmis – vieni tapo velniais, kiti meškomis, čigonėmis, raganomis ir kitais tradiciniais Užgavėnių personažais.
Įdomiausias ir daugiausia išmonės pareikalavusių kaukių savininkai apdovanoti prizais. Dovanos laukė ir skaniausių blynų kepėjų.
Kokios Užgavėnės be tradicinės Lašininio ir Kanapinio kovos. Šįkart šių personažų sekėjai susirungė traukdami virvę. Galiausiai atėjo Morės eilė – spalvinga lėlė buvo nunešta ant laužo ir padegta. Taip tikimasi sudeginti visas praėjusių metų negeroves.
Užgavėnių tradicijos – senos ir žinomos visoje Europoje. Šios šventės metu vejama žiema, taip tikimasi kuo greičiau sulaukti pavasario.
Taip pat per Užgavėnes baigiasi žiemos pramogų metas, kadangi prasideda gavėnia – rimties ir susikaupimo metas, trunkantis septynias savaites iki pat Velykų. Todėl nuo seno per Užgavėnes daug ir riebiai valgoma, nes vėliau teks pasninkauti, nuo 7 iki 12 kartų.
Šių dienų Užgavėnės neįsivaizduojamos be blynų, tačiau prie tradicinių šios dienos patiekalų priskiriamas ir šiupinys, spurgos, šaltiena.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Užgavėnių persirengėliai |
