Dėl šios nusikalstamos veikos draudimo bendrovės regiono pardavimų direktoriui J. T. ir dar trims bendrovių, auginančių kailinius žvėrelius, vadovams pareikšti įtarimai pagal LR BK 182 str. 2 d. („Sukčiavimas“). Pagal šį straipsnį gresia baudžiamoji atsakomybė iki aštuonerių metų, teigiama FNTT pranešime.
Tyrimo metu nustatyta, kad vienos iš stambiausių Lietuvoje veikiančių draudimo įmonių regiono padalinio vadovas J. T. kartu su trijų kailinius žvėrelius auginančių bendrovių direktoriais organizavo sukčiavimo schemą, kurios metu buvo suklastoti gyvūnų amžių bei skaičių patvirtinantys dokumentai. Jų pagrindu buvo išrašyti draudimo liudijimai neegzistuojantiems žvėreliams bei įsipareigota išmokėti draudimo išmokas jų kritimo atveju. Tokiu būdu per kelis mėnesius buvo apdrausti 108 674 kailiniai žvėreliai, nors tuo metu viena bendrovė augino jų tik 39 746 vienetus, antroji – 8, o trečioji iš viso jų neturėjo. Bendra žvėrelių draudimo suma suklastotuose dokumentuose viršijo 18,3 mln. Lt.
Vėliau, J. T. bendrininkai suklastojo ir gyvūnų kritimo aktus, dėl ko kailinius žvėrelius auginančios bendrovės apgaulės būdu gavo draudimo išmokas, kurių vertė viršijo 705 tūkst. Lt. Vadovaujantis Draudimo įmokų kompensavimo taisyklėmis, žvėrelių kritimo atveju Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) privalo kompensuoti draudimo bendrovei 50% draudimo įmokų sumos. Todėl J. T., siekdamas neteisėtai savo atstovaujamos draudimo bendrovės naudai įgyti nurodytą kompensaciją, davė nurodymą kreiptis į NMA su prašymu išmokėti apie pusę milijono litų.
Išaiškinę šią stambaus masto nusikalstamą schemą, FNTT pareigūnai nedelsdami informavo NMA apie nustatytus pažeidimus taip užkirsdami kelią neteisėtai užvaldyti 404 tūkst. Lt.
Šiuo metu žvėrelių auginimo bendrovių atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo bei pridėtinės vertės mokesčio grobstymo.
