„Ne kartą girdėjome draugų pasiteisinimus, kodėl jie nedalyvavo „Maisto banko“ akcijoje“, pasakoja „Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius. „Pasirodo, apsipirkdami žmonės neretai pamiršta savanorių prašymą paaukoti maisto nepasiturintiems. Ir tik stovėdami kasoje neretas prisimena norėjęs paaukoti maisto vargšams, tačiau grįžti į prekybos salę paimti norimos prekės būna per vėlu“, – tvirtina labdaros fondo atstovas.
„Kaip padėti tokiems žmonėms, sugalvojome pasitelkę „Maisto banko“ paramos žetonų projekto patirtį“, – sako prekybos tinklo „Maxima LT“, Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Inga Romanovskienė. – Jau spėjome įsitikinti, kad pirkėjams patogu atsiskaitant kasoje pasinaudoti brūkšniniu kodu pažymėtu įrankiu ir taip paaukoti“.
Pernai parduotuvių „Maxima“ lankytojai naudodamiesi paramos žetonais paaukojo 60 tūkst. litų. Nepasiturinčios šeimos labiausiai prašo skirti įvairių konservų, aliejaus, cukraus.
Pasiekti ne Lietuvoje gyvenančius potencialius donorus „Maisto bankui“ šiemet pasišovė bendrovė „Viena sąskaita“ – jos klientai gali maisto nupirkti elektroninėje aukotuvėje. Kovo mėnesį „Vienos sąskaitos“ vartotojai „Maisto bankui“ jau paaukojo daugiau nei 12 tūkst. Lt.
„Maisto banko“ akcijų metu paaukotas maistas sudaro 12 proc. šios organizacijos kasmet surenkamų ir išdalinamų maisto atsargų. M
Pernai Lietuvos visuomenė maisto labdarai aukojo ypač dosniai. Vien rudens „Maisto banko“ akcijos metu skurstantiems nupirkto maisto vertė siekė 1,1 mln. Lt.
