Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Užsienio lietuviai raginami nebijoti referendumo dėl dvigubos pilietybės

Pasas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pasas
Šaltinis: BNS
1
A A

Teisininkai ragina pasaulio lietuvius nebijoti referendumo dėl dvigubos pilietybės, pabrėždami, kad tai vienintelis įmanomas kelias, bet išeivijos atstovai ir toliau laikosi pozicijos, jog pakaktų Pilietybės įstatyme papildyti dvigubą pilietybę leidžiančių išimčių sąrašą.

Referendumą dėl Konstitucijos pataisų kaip vienintelį kelią Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje antradienį įvardijo teisingumo ministrė Milda Vainiutė, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, teisės profesorius Vytautas Sinkevičius.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke BNS tvirtino vis dar matanti kitą kelią – priimti 114 Seimo narių registruotą projektą, kuris leistų Lietuvos pilietybę išlaikyti į Europos Sąjungos bei NATO šalis išvykusiems ir šių šalių pilietybės įgijusiems lietuviams.

„Aš dar nenuvertinčiau Seimo narių, Tautos atstovų nuomonės, kad yra Pilietybės įstatymo pataisos, ir manyčiau, kad procedūra turėtų būti nueita iki galo. Mes šnekame, kaip išlaikyti pilietybę, ir turime dėti visas jėgas į tai, nes „Brexit“ jau įvykęs, ir lietuvių laukia pasekmės. Negalime laukti, kad kada nors, susitelkę, informavę tautą, darytume referendumą. Tai labai ilga procedūra, reikalaujanti daug finansų, susitelkimo, visuomenės informavimo“, – teigė D.Henke.

Pagal įstatymą, Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnius, tarp kurių yra ir nuostata dėl pilietybės, galima pakeisti tik jei referendume už tai balsuoja bent pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.

M.Vainiutė: reikia eiti referendumo keliu

Luko Balandžio / 15min nuotr./Milda Vainiutė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Milda Vainiutė

Posėdyje savo poziciją išsakiusi teisingumo ministrė M.Vainiutė sakė nematanti kito kelio dvigubos pilietybės išplėtimui kaip tik Konstitucijos keitimas referendumu.

„Tai, kad reikia įteisinti dvigubą pilietybę, mes visi suvokiam. Ir sustojam ties tuo, kad reikia referendumo. Mes vis dėl to siūlytume eiti šituo konstituciniu keliu ir nebijoti referendumo, šituo atveju tikrai reikia visų vieningumo, sutelktumo, ieškoti būdų, kaip mūsų bendrapiliečius sutelkti, ir tai bus lakmuso popierėliu, ar mes galim klausimą, kuris tikrai subrendo, išspręsti“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat kritikavo vieną iš svarstomų variantų, priėmus Seime minėtas Pilietybės įstatymo pataisas tuo pačiu metu kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad įvertintų jų atitiktį pagrindiniam šalies įstatymui.

„Tokios mintys, kad įteisinti teisinį reguliavimą, kuris prieštarautų Konstitucijai, o po to kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ką tik priimto įstatymo atitikties, manyčiau, būtų laikytinos nepriimtinu, netoleruotinu teisinėje demokratinėje valstybėje žingsniu“, – kalbėjo M.Vainiutė.

Anot jos, nors baimė, kad per referendumą nebus surinktas pakankamas balsų skaičius, yra pagrįsta, tačiau negalima paminti demokratijos principo esmės, kad priimami sprendimai turi remtis daugumos valia.

PLB lyderė D.Henke, BNS komentuodama ministrės poziciją, tvirtino matanti ir kitą išeitį – papildyti išimčių, kurios leidžia turėti dvigubą pilietybę, sąrašą.

„Mes siūlome papildyti Pilietybės įstatymą dar viena išimtimi, kuri bus pririšta prie tam tikrų ribojimų, išimčių, pagal kurias ir dabar yra 23 tūkst. piliečių (su dviguba pilietybe, išvykusių po 1990-ųjų). Aš dar nenurašyčiau galimybės keisti įstatymų, vieną žingsnelį, čia būtų viena siaura žmonių grupė, ES ir NATO“, – kalbėjo išeivijos atstovė.

Ji sakė, kad užsienio lietuviai kalba apie gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimą, o ne absoliutų dvigubos pilietybės įteisinimą. „Neturėtumėm sakyti kategoriškai, kad tik tas vienintelis būdas referendumu, vis dar yra tie abu būdai. Dvigubos pilietybės įteisinimas ir pilietybės išlaikymas yra du labai skirtingi matymo būdai“, – kalbėjo D.Henke.

S.Šedbaras siūlo konstitucinį įstatymą

Seimo TTK vienas vadovų S.Šedbaras tvirtino, kad įmanoma sėkminga referendumo dėl dvigubos pilietybės baigtis, tačiau darbus jau reikėjo pradėti daryti vakar. Kartu politikas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas vienareikšmiškai yra pasisakęs – negalima įteisinti platesnės dvigubos pilietybės kitaip nei referendumu keičiant Konstitucijos 12 straipsnį.

Asmeninio archyvo nuotr./Stasys Šedbaras
Asmeninio archyvo nuotr./Stasys Šedbaras

„Konstitucinis Teismas savo doktrinoje gana aiškiai pasakė, trijuose savo procesiniuose dokumentuose, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, o paplitęs reiškinys. Jei KT sako, kad mes negalime įteisinti platesnės dvigubos pilietybės kitaip, nei keisdami 12 straipsnį, mes neturime kito kelio jo keitimui“, – sakė parlamentaras.

S.Šedbaras vardijo įvykusius referendumus su priimtais sprendimais: dėl Lietuvos nepriklausomybės, sovietų kariuomenės išvedimo, Konstitucijos priėmimo, Lietuvos narystės ES.

„Sakyti, kad referendumai pas mus beviltiški, nėra jokio pagrindo, situacija labai įvairi ir iš anksto sakyti, kad referendumas turi žlugti, negalima, jei tai tikrai svarbus klausimas. Pačiais svarbiausiais klausimais referendumai įvyko ir buvo sėkmingi“, – kalbėjo politikas.

Jis taip pat vardijo žingsnius, kurių reikėtų imtis: visoms partijoms susitarti dėl paramos referendumui, numatyti, ar Konstituciją keisti įrašant, kad dvigubos pilietybės atvejus apibrėžia konstitucinis įstatymas, ar sąlygas įrašyti pačioje Konstitucijoje, o pradedant organizuoti referendumą jau turėti ir konstitucinio įstatymo projektą, kad žmonės aiškiai žinotų, už ką balsuoja.

„Jei einama konstitucinio įstatymo keliu, einant į referendumą jau turime turėti konstitucinio įstatymo projektą, žmonės turi žinoti, už kokį modelį jie balsuos referendume, ir tada galbūt ateis ir balsuos, kaip mes norėtume. Mes turime susitarti, kaip bus su karine tarnyba, kurioje jis šalyje tarnaus, kaip bus apibrėžta teisė rinkti ir teisė būti išrinktam, tai yra įvairūs klausimai, dėl kurių turime sėsti ir susitarti. Turime susitarti dėl referendumo datos, turi būti pakankamai laiko, ir tada turime vieningai, jei susitarėme, eiti su žmonėmis ir kalbėti“, – žingsnius vardijo S.Šedbaras.

V.Sinkevičius: taisyklę nustatė tauta

Teisės profesorius V.Sinkevičus savo pranešime pažymėjo, kad ginčas vyksta ne dėl to, ar reikia įteisinti dvigubą pilietybę, o kaip tai padaryti laikantis esminių demokratijos principų. Pasak teisininko, nors Lietuva liko tarp nedaugelio valstybių, griežtai ribojančių dvigubos pilietybės atvejus, bet būtent tokią formuluotę nustatė tauta, priimdama Konstituciją.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius

„Konstitucijos kūrėja ir steigėja yra tauta, tai tauta nustatė šitą taisyklę, vadinasi, nei Seimas, nei visuomeninė organizacija, nei Vyriausybė su savo programa negali perimti tų įgaliojimų, kurie priklauso tautai. Tauta nustatė tą taisyklę, tauta ją gali ir pakeisti“, – sakė V.Sinkevičius.

„Mes ginčijamės dėl dviejų požiūrių, ne dėl to, ar reikia dvigubos pilietybės. Lietuva tikrai liko viena iš nedaugelio valstybių, kur dviguba pilietybė labai ribojama, bet kitos valstybės gali tai padaryti visiškai laisvai, nes jų Konstitucija nenustato tos taisyklės, leidžia nustatyti įstatymais, ir įstatymo leidėjas yra laisvas: Suomija, Švedija, Lenkija, Islandija, Latvija turi dvigubą pilietybę todėl, kad nėra taisyklės, kuri nustatyta Konstitucijoje“, – teigė teisininkas.

Pasak jo, nors dabar situacija visiškai kita, nei buvo priimant Konstituciją 1992 metais, kada įrašyti griežti saugikliai dėl Rusijos grėsmės, pasikeitusi socialinė realybė nekeičia konstitucinės doktrinos – keičia tauta.

„Ar mes galime atmesti, ką sako Konstitucinis Teismas? Tai mes daugybę dalykų tada galime atmesti, tarkim, KT pasakė, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie turi kitą pilietybę, bet kadangi nemažai lietuvių turi dvigubą pilietybę, atmeskim šitą KT aiškinimą. KT pasakė, mirties bausmė net už sunkiausius nusikaltimus negalima, nusikaltimų padaugėjo, žiaurūs, prieš vaikus, prieš moteris, atmeskim KT aiškinimą, priimkim įstatymą ir nustatykim, kad mirties bausmė galima“, – ironizavo V.Sinkevičius.

Kritikuoja kartelės mažinimą

V.Sinkevičius kritikuoja ir siūlymą sumažinti reikalavimus referendumui dėl dvigubos pilietybės, pirmadienį išsakytą komisijos posėdyje užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus. Pasak V.Sinkevičiaus, pirmajame Konstitucijos skirsnyje įtvirtintos fundamentalios nuostatos, tad joms numatyta ypatinga apsauga.

„Jei mes pasakome, kad į referendumą turi atvykti pusė, o iš tos pusės pusė balsuoti „už“, o ne taip, kaip yra dabar, 50 proc., tada ketvirtadalis tautos gali iš esmės pakeisti pirmojo skirsnio nuostatas, tarp jų ir tai, pavyzdžiui, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba ir nustatyti, kad yra ir kita valstybinė kalba“, – sakė V.Sinkevičius, BNS komentuodamas tokį siūlymą.

Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius pirmadienį sveikindamas darbą pradėjusią komisiją iškėlė idėją svarstyti Referendumo įstatymo pakeitimus, mažinant reikalavimus referendumui. „Pamėginkime panagrinėti Referendumo įstatymą, apie jo keitimo aspektus Konstitucinis Teismas nėra pasisakęs, galbūt tai irgi galimybė“, – sakė L.Linkevičius.

V.Sinkevičius pažymi, kad siūlymas mažinti rinkėjų skaičiaus slenkstį nėra naujas. Nors Konstitucinis Teismas tokio reguliavimo nevertino, prieštarą Konstitucijai yra įžvelgę Seimo teisininkai ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).

„Čia nėra naujas pasiūlymas, jis buvo kilęs prieš trejetą metų, ir tada Seimo Teisės departamentas ir Seimo TTK konstatavo, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Kodėl? Konstitucijos pirmajame skirsnyje įtvirtintos visos fundamentalios nuostatos, ir pačioje Konstitucijoje parašyta, kad to skirsnio nuostatas gali keisti tik pati tauta referendumu. Jei mes nužeminame kartelę pirmam skirsniui, mes atveriame kelią lengvesne tvarka pakeisti ir kitus straipsnius pirmajame skirsnyje, pavyzdžiui, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba“, – kalbėjo teisininkas.

„Pirmasis skirsnis saugomas ypatingai, vadinasi, Referendumo įstatyme yra nustatyta aukštesnė kartelė, nes reikia juos ypatingai saugoti, palietus šiuos skirsnius gali griūti visa konstrukcija“, – pabrėžė V.Sinkevičius.

Seime buvo svarstyta iniciatyva sumažinti slenkstį konkrečiai nuostatai dėl pilietybės, kad sprendimui pakaktų dviejų trečdalių balsavusių piliečių paramos, bet projektą sustabdė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis išaiškino, kad visi pirmojo Konstitucijos skirsnio straipsniai gali būti keičiami tik ta pačia tvarka, nė vienos nuostatos negalima išskirti ir keisti mažesniu Lietuvos piliečių balsų skaičiumi.

Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, ir norint plačiau įteisinti dvigubą pilietybę būtina keisti Konstituciją.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min