Nuo koronaviruso plitimo pradžios tvarkos, ką daryti, kai užsikreti COVID-19, keitėsi ne kartą. Trumpėjo izoliacijos laikas, vėliau izoliuotis tapo neprivaloma ir turėjusiems kontaktą, ir susirgusiems. Pasikeitė ir bendravimo su gydytojais tvarka.
TAIP PAT SKAITYKITE: Susirgau COVID-19 kitame mieste: ar už tai, kad medikai patvirtins ligą, reikės mokėti?
Jei šiuo metu užsikrėtėte COVID-19 arba bent įtariate, kad taip galėjo nutikti, niekas jums nebepaskambins iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir neklausinės, kur galėjote užsikrėsti, kokių kontaktų turėjote. Nebeveikia ir mobilieji testavimo punktai, kuriuos buvo atliekami PGR testai.
Sprendžia šeimos gydytojas
Dabar, kaip teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), viską sprendžia šeimos gydytojas.
Ministerija savo tinklalapyje paskelbė plakatą, kuriame nurodo eigą, ką daryti pajutus COVID-19 ligai būdingus simptomus – kosulį, karščiavimą, dusulį ir kt.
- Likite namuose, venkite kontaktų, venkite kontaktų su kitais asmenimis ir stebėkite savo sveikatą.
- Galite atlikti savikontrolės greitąjį antigeno testą. Gavus teigiamą testo rezultatą, apie tai reikia informuoti registracijos pas šeimos gydytoją metu.
- Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Gydytojas spręs dėl Jums reikalingų tyrimo ir gydymo.
- Kol jaučiate simptomus, ligos laikotarpiu:
- Laikykitės gydytojo nurodymų dėl gydymo ir nevykite į darbą, nesilankykite viešose vietose tiek, kiek nurodys gydytojas.
- Namuose stenkitės būti atskirame kambaryje, jeigu prireikia bendrauti su šeimos nariais, dėvėkite medicininę kaukę arba respiratorių.
- Jeigu reikia, nedarbingumo pažymėjimą išrašys gydytojas.
„Ar reikalingas tyrimas, sprendžia ir jį paskiria gydytojas. Šiuo metu testavimas dėl COVID-19 ligos atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, jose daromi greitieji antigeno testai simptomus jaučiantiems asmenims. PGR tyrimai atliekami antriniame lygyje arba ligoninėse.
Jeigu gydytojas paskyrė gydymą namuose, COVID-19 liga susirgęs asmuo tyrėtų niekur nesilankyti ir atidėti planines sveikatos priežiūros paslaugas, nebent paslaugas teikiantis gydytojas įvertintų ir rekomenduotų kitaip.
Kitiems šeimos nariams izoliuotis nereikia, jeigu yra galimybė, rekomenduojama apriboti kontaktus su sergančiuoju“, – taip trumpai dabar galiojančią tvarką pristato SAM.
Turi karščiavimo kabinetus
Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Raimonda Kungytė sako, kad pasibaigus karantinui įstaiga grįžo prie kontaktinių konsultacijų, tačiau kaip ir karantino metu Poliklinikoje išliko srautų paskirstymas – karščiuojantys pacientai aptarnaujami karščiavimo kabinetuose.
„Pacientai nukreipiami į karščiuojantiems pacientams skirtus kabinetus, jiems padaromi reikiami tyrimai, COVID-19 antigeno testas – tie pacientai aptarnaujami atskirai.
Dabar stebime atvejų padaugėjimą ir kuo toliau, tuo didesnė dalis iš ateinančių karščiuojančių pacientų yra COVID teigiami, o tai neramina.
Atvejų daugėja, kai daugės dar labiau, tada spręsime – galbūt grįšime ir prie nuotolinio darbo. Bet tai tik ateityje. Kol kas pacientus priimame tik kontaktiniu būdu“, – sakė Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai.
Anot R.Kungytės, karščiuojantiems ar kitų COVID simptomų turintiems pacientams privaloma gydymo įstaigoje dėvėti kaukę, juos priimančioje tarnyboje darbuotojai taip pat dirba su apsaugos priemonėmis. Kaukės bus privalomos dėvėti visam poliklinikos medicinos personalui priimant pacientus, pastariesiems tai tik rekomenduojama.
Pacientai perspėjami, kad užsikrėtusieji koronavirusu neturėtų ateiti į iš anksto suplanuotas konsultacijas pas kitus poliklinikos gydytojus, nors, kaip teigia Antakalnio poliklinikos atstovė, pandemija tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus, tad žmonės ir patys žino, ko daryti neturėtų. Vis dėlto esą pasitaiko, kad ateina ir sergantys, kažkas galbūt nuslepia patį užsikrėtimo faktą.
Bet kadangi situacija labai keičiasi, sprendžiame kiekvieną savaitę, kaip dirbsime toliau.
„Pasibaigus karantinui visos konsultacijos mūsų poliklinikoje tik kontaktinės, dėl nedarbingumo išdavimo pacientai irgi turi atvykti. Nuotolinės yra likusios tik tos, kurios buvo ir iki pandemijos – lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams pratęsiami vaistai arba pakomentuojami tyrimai. Visi kiti pacientai ateina gyvai.
Bet kadangi situacija labai keičiasi, sprendžiame kiekvieną savaitę, kaip dirbsime toliau“, – sakė R.Kungytė.
Jos teigimu, ypatingo nerimo dėl augančio užsikrėtimų skaičiaus įstaigoje nėra – per pandemiją jau išmokta dirbti įvairiai. Galbūt papildomos įtampos esama tik dėl to, kad šiuo metu vasara, atostogų metas, tad ir dalis gydytojų, kitų medicinos darbuotojų atostogauja, todėl dirbantiems išaugę darbo krūviai.
Atvejų daugėja
Statistikos departamento duomenimis, per liepos 20-osios parą nustatyti 1111 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė.
Pirmą kartą užsikrėtė 850, antrą – 250, trečią – 11 žmonių.
Ligoninėse gydoma 114 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų aštuoni – reanimacijoje.
Per pastarąsias 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų paaugo ir siekia 349,6 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat padidėjo ir šiuo metu siekia 46,9 proc.
Tačiau bent kol kas, premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Vyriausybė neplanuoja imtis papildomų ribojimų, nes situacija ligoninėse yra stabili.
Pasiskiepyti antrąja sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze Lietuvos gyventojams, susiduriantiems su didesne sunkios ligos rizika, sudaryta - tai bus galima padaryti nuo rugpjūčio 1 d.
