Praėjusios savaitės pabaigoje visų Lietuvos apskričių viršininkų administracijoms buvo išsiuntinėti finansų ministro A.Šemetos pasirašyti raštai dėl prognozuojamo 2009 metų valstybės biudžeto asignavimų mažinimo. Šiemet žemės reformai vykdyti buvo numatyta skirti 65 mln. litų, tačiau dabar planuojama apsiriboti 9 mln. litų.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) generalinio direktoriaus Kazio Maksvyčio nuomone, didelio džiaugsmo ši suma nekelia, nes per pirmąjį šių metų ketvirtį jau atlikta darbų, kurių vertė daugiau kaip 10 mln. litų. „Suma, kurią ketinama skirti, reikštų skaudžias pasekmes žemės grąžinimo procesui“, – neabejojo jis.
Iki šiol nuosavybė į žemę neatkurta maždaug 2 proc., arba 36,5 tūkst., gyventojų. Labiausiai įstrigęs žemės grąžinimas Vilniaus apskrityje. Čia jos dėl vienokių ar kitokių priežasčių neatgauna apie 8 proc. žmonių.
Alytaus apskrityje opiausios problemos Varėnos ir Lazdijų rajonuose, kur yra daugiau saugomų teritorijų, žemės grąžinimas tose vietovėse buvo pristabdytas. „Perskaičius gautą raštą pirma į galvą šovusi mintis buvo, kad įvyko techninė klaida. Negalėjau patikėti savo akimis, jog iš 4,8 mln. litų, numatytų 2009 metais žemės reformai vykdyti Alytaus apskrityje, planuojama neskirti 4 mln. litų“, – LŽ teigė Alytaus apskrities viršininko pavaduotojas Juozas Šilanskas.
Anot jo, toks apkarpymas sužlugdytų visas viltis pagaliau baigti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą.
Negalėjau patikėti savo akimis, jog iš 4,8 mln. litų, numatytų 2009 metais žemės reformai vykdyti Alytaus apskrityje, planuojama neskirti 4 mln. litų. LŽ teigė Alytaus apskrities viršininko pavaduotojas Juozas Šilanskas.
Kitas Alytaus apskrities viršininko administracijos valdininkas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama, finansavimo staigaus sumažinimo pasekmes tvarkant žemės grąžinimo reikalus prognozuoja dar kategoriškiau: „Sulauksime, kad žmonės ateis su šakėmis.“
„Jeigu finansavimas bus sumažintas, strigs ne tik žemės grąžinimo reikalai. Teks atleisti ir rajonuose žemėtvarkos skyriuose dirbančius specialistus, jie taps nereikalingi. Būsime priversti nutraukti darbo sutartis su projektuotojais (Lietuvoje apie 800 specialistų atlieka projektavimo darbus, susijusius su žemės reforma – aut.). Tačiau labiausiai bus nuskriausti žmonės, niekaip negalintys atgauti žemės“, – apgailestavo Alytaus apskrities viršininko pavaduotojas J.Šilanskas.
NŽT vadovas K.Maksvytis nepraranda optimizmo ir viliasi, kad Seimas, persvarstydamas biudžetą, atsakingai įvertins drastišką Finansų ministerijos užmojį taupyti pinigus. „Tikiuosi, kad Seimas suvoks, jog įsipareigojimus savo piliečiams pagal galimybes reikia vykdyti net ir sunkmečiu, o ne visiškai jų atsisakyti“, – sakė jis.
