Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gruodžio 2d. 08:05

V.Kasiulevičius: kaip aplinka ir mūsų elgesys gali sumažinti susirgimų COVID-19 skaičių?

Vytautas Kasiulevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Vytautas Kasiulevičius

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius savo feisbuko paskyroje, remdamasis medicininiais straipsniais, dalijasi patarimais, kaip mūsų elgesys gali sumažinti susirgimų COVID-19 skaičių.

1. Ar temperatūra turi įtakos viruso išlikimui ore? Žema temperatūra gali labai padidinti viruso gyvybingumą, o aukšta temperatūra jį sumažina. Manoma, kad infekcijos išplitimą pasaulio mėsos perdirbimo įmonėse galėjo lemti didesnis virusų išgyvenamumas ir plitimas žemos temperatūros sąlygomis.

2. Ar santykinė drėgmė turi įtakos infekcijos plitimui? Manoma, kad lipidų apvalkalą turintys virusai, įskaitant SARS-CoV-2, geriau išgyvena esant mažesnei drėgmei ir tai yra svarbi priežastis, lemianti gripo sezoną žiemą, kai patalpų oras yra sausesnis. Sausesnio oro sąlygomis žmonės tampa imlesni infekcijai, vystosi kvėpavimo takų epitelio pažeidimas, sutrinka mukociliarinis klirensas ir padidėja mucino gamyba. Jei oro drėgnumas yra didesnis nei 85 proc., formuojasi didesni oro lašeliai ir aerozolių dalelės nei esant mažesnei oro drėgmei, todėl jie greičiau nusėda ant žemės ir užsikrėtimo rizika sumažėja. Remiantis ankstesnių tyrimų duomenimis, net ir 40–60 proc. drėgmė gali būti naudinga siekiant sumažinti virusų gyvybingumą.

3. Rūkymas gali padidinti virusų patekimą į orą iš sergančiųjų kvėpavimo takų, nes rūkantieji, norėdami surūkyti cigaretę, turi nuimti kaukę. Rūkoriai giliau įkvepia ir iškvepia, padidindami išskiriamo ar įkvepiamo viruso kiekį, tačiau patys dūmai nesukelia stipresnio viruso dalelių pasišalinimo iš kvėpavimo takų. Rūkymas naikina virpamojo kvėpavimo takų epitelio blakstienėles rūkančiųjų plaučiuose. Būtent virpamojo kvėpavimo takų epitelio blakstienėlės yra atsakingos už virusų pašalinimą iš kvėpavimo sistemos ir apsaugą nuo infekcijos. Tačiau blakstienėlėse yra ACE2 receptoriai, kuriuos virusas naudoja kaip infekcijos vartus. Todėl pastebima, kad rūkantieji rečiau užsikrečia COVID-19. Bet, jeigu rūkantys asmenys užsikrečia, didesnė tikimybė sirgti sunkesne COVID-19 forma.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rūkymas balkone
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rūkymas balkone

4. Kada rizika užsikrėsti yra didžiausia? Kai esame arti infekuoto žmogaus (mažesniu kaip 1 ar 2 metrų atstumu), nors aerozoliai patalpose kosint ir čiaudint pasklinda beveik iki 9 metrų. Reikia nepamiršti, kad ,,stovintis“ patalpų oras realybėje nuolat juda 0,05–0,1 m/s greičiu. Oro judėjimas sukuria ne tik papildomą riziką, bet ir praskiedimo efektą. Jeigu esame didesniu negu 2 metrų atstumu nuo kito asmens, rizika mažėja. Ir atvirkščiai – rizika auga, kai susiburia didelė žmonių grupė vienoje uždaroje patalpoje ir dar prisideda neigiamų veiksnių: blogas patalpų vėdinimas, nenaudojamos kaukės, kalbamės, dainuojame ar šūkaujame. Daugybė protrūkių pasireiškia choruose, baruose, mėsos perdirbimo įmonėse. Kur yra geresnė ventiliacija – metro, kino teatruose – daug retesni užsikrėtimai arba apie juos nežinoma.

5. Kas mažina užsikrėtimo riziką patalpoje? Maža užsikrėtimo rizika yra tuomet, kai į tą pačią patalpą (kabinetą, kambarį, auditoriją), kurioje buvo infekuotas asmuo, kiti žmonės patenka po dviejų valandų. Atrodytų, kad aerozolių pavidalu virusas gali išlikti ore iki 12 valandų, tačiau realybėje tai trunka daug trumpiau. Gyvenamosiose patalpose 95 proc. patalpų oras pasikeičia per 30 minučių. Viešuosiuose pastatuose 95 proc. oro pasikeitimas daug greitesnis ir užtrunka nuo 12 minučių iki 2 valandų. Ligoninėje 95 proc. oro pasikeitimas gali įvykti net per 5 minutes. Ir visa tai priklauso nuo patalpų vėdinimo arba ištraukiamosios ventiliacijos greičio. Jeigu nebuvote viename kabinete, kambaryje ar auditorijoje su sergančiuoju, rizika užsikrėsti yra maža. Yra užfiksuota keletas užsikrėtimo atvejų ne sergančio asmens butuose, kai tiesioginio kontakto nebuvo, tačiau užsikrėtimai įvyko. Atrodo, kad šie atvejai susiję su daugiaaukščių pastatų kanalizacijos linijomis (atvejai Honkonge ir Kinijoje), o ne užsikrėtimais per lašelius ar aerozolius.

6. Ar yra pavojus užsikrėsti lauke? Mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad lauke, esant tam pačiam aktyvumui ir atstumui tarp žmonių, yra daug saugiau nei uždarose patalpose. Kai kurie tokių užsikrėtimų atvejai buvo aprašyti ir buvo siejami su pokalbiais lauke. Sausakimšos lauko vietos, ypač uždaresnės erdvės (pvz., tarp dviejų aukštų pastatų), esant ne vėjuotai ir ne saulėtai dienai, yra rizikingesnės. Taip yra dėl to, kad mažesnis vėjo greitis neišsklaido virusus pernešančių lašelių ir aerozolių. Taip pat yra mažiau ultravioletinės spinduliuotės, kad virusas būtų deaktyvuotas.

7. Ar saulės spinduliai sunaikina virusą? Taip, saulės spinduliai labai efektyviai naikina virusą, ypač esant dideliam spinduliuotės intensyvumui. Pavyzdžiui, virusas išgyvena nuo 1 val. (esant 2 °C ir 40 proc. RH) iki 10 min., kai ultravioletinės spinduliuotės indeksas yra 2 ir tik apie 2 min., kai šis indeksas siekia 10. Įdomu tai, kad didelio intensyvumo ultravioletinės spinduliuotės naudojimas buvo pasiūlytas tymų protrūkiams valdyti dar 1978 m.

8. Ar pandemijos metu saugu eiti į baseiną, paplūdimį ar parką? Jeigu žmonių tankis nėra didelis ir žmonės sugeba išlaikyti atstumą bei naudoja kaukes, kai kiti žmonės yra arčiau, poilsis lauke yra susijęs su maža užsikrėtimo rizika. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad virusas būtų perduodamas vandeniu.

9. Ar mokyklos yra saugi vieta pandemijos metu? Deja, mokyklos nėra saugiausia vieta, nes dažniausiai mokyklų patalpos atitinka daugelį efektyvaus virusų plitimo kriterijų: uždara erdvė, didelis žmonių tankis, nepakankama ventiliacija, nesilaikoma atstumo, ilgai trunka kontaktai, nuolat ir garsiai kalbama, dainuojama, šaukiama, giliai kvėpuojama. Vyksta daug diskusijų apie tai, kaip vaikai perduoda šią ligą. Yra tam tikrų įrodymų, kad jaunesni vaikai kitus žmones užkrečia rečiau, tačiau vyresni vaikai kitus asmenis užkrečia taip pat dažnai, kaip ir suaugusieji. Mokyklos pandemijos metu turėtų dirbti kontaktiniu būdu, jei susirgimų bendruomenėje nėra daug. Mokyklų kabinetuose ir koridoriuose svarbu reguliariai vėdinti patalpas, naudoti kaukes, išlaikyti atstumą, visiems kalbėti tyliau, sumažinti vaikų skaičių klasėse. Daug mokslininkų rekomenduoja reguliarų mokytojų ir mokinių testavimą.

,,Jeigu tekste yra netikslumų, būtinai juos ištaisysiu, atsižvelgdamas į jūsų pastabas", – savo feisbuko paskyroje nurodo V.Kasiulevičius.

Kaip aplinka ir mūsų elgesys gali sumažinti susirgimų Covid-19 skaičių? 1. Ar temperatūra turi įtakos viruso išlikimui...

Posted by Vytautas Kasiulevicius on 2020 m. gruodžio 1 d., antradienis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos
Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min