„Žmonės instinktyviai priešinasi. Tai yra tas fenomenas, kuris mane net stebina. Atrodo, žmonės tokie paprasti, užguiti, nei jie kokie dideli politikai, bet jie eina su savo problema į seniūniją, pas kokį viršininkėlį. O jam sako: „Na, gerai, čia mes galėtumėm padėti, bet kodėl tavo vaikas eina į lietuvišką darželį?“ Ir duoda suprasti, kad pasitvarkyk, tada mes pažiūrėsim tavo problemą. Tai yra toks socialinis šantažas. Net mažas teroras. Ir vis tiek žmonės veda vaikus į lietuviškus darželius ir lietuviškas mokyklas, net patirdami tuos perspėjimus, gąsdinimus. Tai nuteikia šiek tiek optimistiškiau, kad gyvenimas turi ir sveikų pagrindų“, – šeštadienį vykusiame Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos tarybos posėdyje sakė V.Landsbergis.
Atkreipęs dėmesį, kad Lietuvos lenkų problemas dažnai bandoma pateikti kaip trukdį geriems Lietuvos ir Lenkijos dvišaliams santykiams, profesorius akcentavo, kad iš tiesų visa tai yra tik Lietuvos vidaus reikalas. Europarlamentaras taip pat priminė, kad daugelis žmonių bandymą Vilniaus rajoną integruoti į valstybę, supras kaip asimiliaciją. Tačiau, anot profesoriaus, tai neturėtų tapti priežastimi nuleisti rankas.
Įsileidę į valstybinį įstatyminį reguliavimą, mes iš karto gausime kita kandidatą su užrašais kirilica„Tada mes papuolame į tarptautinę naujo didžiojo brolio priežiūros situaciją, jeigu patys taip rūpinamės, kad didysis brolis būtų patenkintas. Didieji broliai niekada nebūna visai patenkinti, svarbu, kad mes patys būtume patenkinti ir sąžiningi tuo, ką darome tų žmonių gerovei“, – sakė V.Landsbergis.
Perspėjo dėl užrašų kirilica
Profesorius taip pat ragino diskusijoje apie dvikalbius nepamiršti, kad tai nėra tik Lietuvos ir Lenkijos problema – esą į šį klausimą dažnai žiūrima per siaurai, rašo naujienų agentūra BNS.
„Įsileidę į valstybinį įstatyminį reguliavimą, mes iš karto gausime kita kandidatą su užrašais kirilica“, – dėstė V.Landsbergis.
„Kai kurie protingesni lenkai supranta, kodėl mes atsargiai žiūrime į tokias perspektyvas ir kodėl mums tai būtų labai jautri vieta. Iš tikrųjų jautresnė, negu pavyzdžiui, lenkiškas užrašas“, – kalbėdamas apie tautinių mažumų padėtį Rytų Lietuvoje sakė V.Landsbergis.
Naujienų agentūra BNS primena, kad Lenkijos politikai ne kartą yra raginę Lietuvą įteisinti pavardžių rašybą ne vien lietuviškais rašmenimis, leidžiant dokumentuose rašyti raidę w, kuri populiari lenkų kalboje, bet kurios nėra lietuvių kalbos abėcėlėje.
Kritikai sako, kad rašyba nelietuviškais, nors ir lotyniškos abėcėlės, rašmenimis gali prieštarauti Konstitucijos nuostatai dėl valstybinės lietuvių kalbos.
Negauna naudos, kurią galėtų gauti
Panašiomis mintimis dėl Vilniaus rajono dalijosi ir TS-LKD partijos pirmininkas, premjeras Andrius Kubilius.
„Dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos regionas darosi vis uždaresnis. Jis neišnaudoja to potencialo, kurį galėtų. Nereikia mokslinių studijų, kad suprastum, jog rajonas prie sostinės turėtų būti pats turtingiausias. Tačiau dėl rajono politikų sampratos, kad šį regioną reikia laikyti labiau uždarą, žmonės negauna tos ekonominės ir socialinės naudos, kurią galėtų ir turėtų gauti. Tai yra didelė klaida. Tik regionui integravusis į visą Lietuvą, į Lietuvos ekonominius ir socialinius procesus, jo gyventojai galėtų gauti tai, ką turėtų gauti gyvendami šiame regione“, – dėstė A.Kubilius.
Jis taip pat pažymėjo, esą Vyriausybei yra svarbu, kad Rytų Lietuva jaustų pakankamą jos dėmesį. „Yra problemų, kurias turime išspręsti. Yra problemų, kurių atžvilgiu Vyriausybė yra pasiryžusi netrukus ištaisyti situaciją. Pavyzdžiui, nuosavybės Vilniaus rajone grąžinimo klausimu. Jeigu visoje Lietuvoje nuosavybės yra grąžinta 98 proc. žemės, Šalčininkų rajone 95 proc., tai Vilniaus rajone tik 80 proc.“, – kalbėjo premjeras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį ir į šietimo problemos bei akcentavo, kad nacionaliniu mastu Vyriausybė rūpinosi ir rūpinsis lenkų mažuma, dominuojančia minėtame regione, bet Vilniaus ir Šalčininkų rajono valdžios esą taip pat turėtų rūpintis vietine lietuvių mažuma, kuri „labai dažnai jaučiasi tos dominuojančios valdžios arba skriaudžiama, arba ignoruojama“.
