Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti
2010 05 11

Po ilgų Seimo diskusijų – jokio apčiuopiamo Vyriausybės įvertinimo (atnaujinta 17.20 val.)

Seimas antradienį audringai diskutavo apie 2009 metų Vyriausybės ataskaitą, tačiau parlamentarams neužteko laiko priimti rezoliuciją, kaip jie vertina ministrų kabineto darbą.
Paskutinę savo darbo dieną kadenciją baigiantis prezidentas Valdas Adamkus Vyriausybės rūmuose atsisveikino su kabineto nariais bei kanceliarijos darbuotojais.
A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybėgavo įgaliojimus veikti 2008-ųjų gruodžio 9-ąją, dar dirbant prezidentui Valdui Adamkui. Vėliau su keliais pakitimais ją palaimino ir naujoji prezidentė Dalia Grybauskaitė. / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Pagal Seimo Statutą kasmet Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą. Joje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai.

Po diskusijų parlamentarai gali priimti rezoliuciją dėl ataskaitos. Jos spendimas neturi juridinės galios, tačiau išreiškia moralinę paramą arba neparamą Vyriausybei ir nuotaikas, vyraujančias parlamente. Prieš diskusiją buvo įregistruoti du galimi rezoliucijos variantai: opozicija siūlė nepritarti Vyriausybės ataskaitos, valdantieji – palaikyti dokumentą.

Tačiau po 2,5 valandos užtrukusios diskusijos, kuri iš rytinio posėdžio persikėlė į vakarinį, buvo nuspręsta dėl rezoliucijų balsuoti ketvirtadienį.

Praėjusių metų Vyriausybės ataskaitai nepritarė 5 iš 14–os Seimo komitetų. Dviejuose komitetuose padėtis liko neaiški: Užsienio reikalų komitete balsai pasiskirstė po lygiai, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete penki parlamentarai balsavo „už“, bet komitetas oficialios pozicijos nepriėmė. Šie komitetai įpareigoti iki ketvirtadienio suformuluoti aiškias nuoomones dėl Vyriausybės ataskaitos.

V.Mazuronis: „Kad ir šimtą kartų katiną vadintum gaidžiu, jis katinas taip ir liks“

Diskutuojant dėl 2009 metų Vyriausybės ataskaitos opozicija skambiomis citatomis žėrė valdantiesiems kritiką, o šie gyrė ministrų kabinetą ir išgirstus priekaištus vadino niekiniais. 

„Jeigu Leonidas Brežnevas (buvęs Sovietų Sąjungos vadovas – aut. past.) atsikeltų iš ano pasaulio ir pamatytų šitos Vyriausybės ataskaitą, aš manau, kad jis liktų sužavėtas. Sužavėtas, kad po tiek metų nepriklausomoje Lietuvoje atsirado tiek daug jo tradicijų sekėjų“, – kritikuodamas  Vyriausybės ataskaitą pareiškė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Jis teigė, esą ataskaitoje ministrų kabinetas įrašė daug pagyrų sau, bet dokumentai esą neturi nieko bendra su realybe, kurioje vidutinis ir smulkusis verslas naikinamas „kaip klasė“. „Kad ir šimtą kartų katiną vadintum gaidžiu, jis katinas taip ir liks“,  – konstatavo „tvarkietis“.

Seimo opozicijos lyderis,  „darbietis“ Vytautas Gapšys pareiškė, kad Vyriausybė krizę bandė suvaldyti pensininkų ir kitų socialinių išmokų gavėjų sąskaita. Valdžiai esą nepavyko sudaryti sąlygų šalies ekonominiam augimui, o kai kurie sprendimai tik padidino atskirtį ir skurdą. Jis kritikavo kai kurių mokesčių ir akcizų didinimą, kurie esą neatnešė tos naudos, kuri buvo žadėta. Išaugę akcizai esą 2–3 kartus išaugino kontrabandą ir dėl jos biudžetas prarado iki 1,5 mlrd. Lt.

Didžiausios opozicinės Socialdemokratų frakcijos lyderis Algirdas Butkevičius žėrė statistiką: pramonė per metus susitraukė 14,4 proc., statybų sektorius nukrito 48 proc. ir t. . „Reikėjo pradėti nuo ekonomikos skatinimo plano“,  – pareiškė A.Butkevičius, nors ir pripažino, kad šalies „finansinės galimybės buvo ribotos“.

Kritikavo dėl ekonomikos skatinimo

Opozicijoje esančios Krikščionių partijos frakcijos narys Jonas Ramonas kritikavo Vyriausybę, kad ji skyrė per mažai dėmesio žemės ūkiui, kuris esą praėjusiais metais tempė šalies ekonomiką. „Dar daugiau: riziniu laikotarpiu žemdirbiai buvo apdėti papildomais mokesčiais ir tai buvo pavadinta solidarumu. Žemdirbiai „Sodrai“ sumokėjo 10 mln. Lt, sveikatos draudimo 8 mln. Lt mokesčių. Ar tai išgelbėjo biudžetą?“  – klausė parlamentaras.

„Darbietis“, buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys pradėjo savo kalbą ieškodamas pagyrų Vyriausybei: „Pagirsiu, kad elegantiškai susitvarkėte su LEO LT ir visos tautos sąskaita sutvarkėte.“ Tačiau jis kvietė nepritarti Vyriausybės ataskaitai, kaip vieną iš argumentų akcentuodamas prastai organizuotą verslo skatinimą, esą iš žadėtų 7 mlrd. Lt ekonomikai gaivinti pernai verslo nepasiekė nė milijardas.

„Išgelbėjome bankus, Vyriausybės prestižą tarptautiniuose santykiuose, bet visiškai palaidojome verslą ir savo žmonių viltis geriau gyventi artimiausiu metu, suteikėme jiems pigius bilietus išvažiuoti į užsienį“, – kalbėjo K.Daukšys.

Pozicija: ankstesnė Vyriausybė paliko gilią duobę

Valdantieji bandė paversti į šipulius visus opozicijos argumentus. Pagrindinės valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma tvirtino: „Tai, kad Vyriausybei 2009 metais sekėsi neblogai darbuotis, rodo padriki opozicijos pasisakymai.“

„A.Butkevičiui reikalaujant, kad Vyriausybė turėjo paleisti ekonomikos skatinimo priemones, gal tegul pasako, kuriame stalčiuje jos buvo padėtos?“ – klausė J.Razma, primindamas, kad prieš dabartinę Vyriausybę valdęs socialdemokratų vadovaujamas ministrų kabinetas esą slėpė tikruosius makroekonomikos rodiklius, paliko skylėtą valstybės biudžetą, pernelyg pakeltas pensijas ir kitas socialines išmokas.

Kada žmonės mato, kad namas dega, nieko nedaro, o kai ateina kiti ir gaisrą užgesina, pradeda priekaištauti, kaip vanduo sugadino sienas, užuolaidas„Galiu ramia sąžine teigti, kad Vyriausybė su šiuo uždaviniu pakankamai neblogai susitvarkė ir 2009–ųjų antroje pusėje, kai ėmė veikti kai kurios priemonės, ėmė ryškėti geresni ekonomikos rezultatai“,   – dėstė J.Razma.  

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, J.Razmos partijos bičiulis Rimantas Jonas Dagys pareiškė nusivylęs Vyriausybės kritikais, kurie esą nepasiruošė rimtų argumentų.

„Kada žmonės mato, kad namas dega, nieko nedaro, o kai ateina kiti ir gaisrą užgesina, pradeda priekaištauti, kaip vanduo sugadino sienas, užuolaidas“, – piktinosi viena TS-LKD vadovių, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Ji ragino ankstesnės Vyriausybės vadovą socialdemokratą Gediminą Kirkilą „vyriškai atsiprašyti“. 

Premjeras Andrius Kubilius taip pat pareiškė, jog dauguma opozicijos priekaištų buvo menkaverčiai ir pasiūlė pasiskaityti jiems kokį nors „ekonominį elementorių“. Pasak premjero, Lietuvos politikai yra dviejose barikadų pusėse: vienoje – atsakinga politika, kurią esą vykdo Permainų koalicija, kitoje – tuščios kalbos, norint save pareklamuoti. Anot A.Kubiliaus, valstybė valdančiųjų iniciatyva pradėjo valstybė pradėjo valytis „nuo labai storai užaugusių pačių įvairiausių įtakų voratinklių. Ir be abejo, tiems, kurie tuos voratinklius augino, gyvenimas atrodo prarandantis prasmė.“ Taip pat jis kvietė visus jungtis kurti Lietuvos ateitį. 

Premjeras pripažino, kad Vyriausybė ne viską sugebėjo „tobulai padaryti“, bet konstatavo, kad pavyko atlaikyti krizės išbandymus. „Noriu padėkoti ne tik valdančiajai koalicijai, noriu padėkoti Lietuvos žmonėms, kuriems išbandymai buvo sudėtingi“, – sakė TS-LKD vadovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius