„Yra principinis politinis sprendimas, jis turi būti toks. Mes pareiškėme ir atėję apie užsienio politikos tęstinumą ir įsipareigojimus NATO. Kaip žinote, tarptautinėje erdvėje buvo labai greitai pastebėtas Lietuvos įsipareigojimas, ir atsitraukti nuo tokio įsipareigojimo mes neturėtume ir negalėtume“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovas.
Anot jo, Lietuvos kariuomenės poreikiai yra didesni, nei šalies turimi resursai.
„Lietuvos kariuomenės poreikiai yra turbūt daug didesni negu mes šį kartą deklaruojame. Mes kalbame apie karių skaičiaus didinimą, ir visas aprūpinimas, ir perginklavimas, ir technika – tai kainuoja, tačiau turime turėti visada galvoje, kad Lietuva turi ribotas galimybes“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad Lietuvos pavyzdys net paskatino kitas valstybes siekti 2 proc. įsipareigojimo vykdymo.
„Net kada ministras pirmininkas Vokietijoje dalyvavo, jis ne tik kad buvo paminėtas tarp klubo, kurie įsipareigojimus ima vykdyti, narių, bet dargi, atrodo, paskatino ir Vokietijos siekį taip pat tuos 2 proc. pasiekti“, – sakė V.Pranckietis.
Seimo vadovas pabrėžė, kad nepaisant finansavimo gynybai didinimo, neturi nukentėti kitos sritys.
„Kitos sąskaitos neturi nukentėti, turi didėti ir biudžetas“, – tvirtino V.Pranckietis.
Antradienį Valstybės gynimo taryba pasiūlė kitąmet krašto apsaugai skirti 2,07 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Valstybės gynimo taryba nusprendė siūlyti 2018 metų valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijos asignavimams papildomai numatyti 149 mln. 200 tūkst. eurų“, – žurnalistams po posėdžio pranešė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė.
Anot jos, toks gynybos biudžetas siūlomas atsižvelgiant į „geopolitinę situaciją ir šalies tarptautinius įsipareigojimus NATO“.
Lietuva šiemet gynybai skyrė 723 mln. eurų arba 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto.
Lietuvoje gynybos finansavimas didinamas nuo 2014 metų po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir Baltijos jūros region
