„Profesorius šiomis dienomis tapo šalies didvyriu ir suvienijo Lietuvą džiaugsminga žinia. Pasitarę su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, Lietuvos mokslų akademijos prezidentu prof. Valdemaru Razumu nutarėme, jog L.Mažyliui galėtų būti skiriama Specialioji nacionalinė mokslo premija“, – sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Pasak jo, Specialioji nacionalinė mokslo premija būtų skiriama pirmą kartą šalies istorijoje. Seimo vadovas norėtų, jog profesorius L.Mažylis šiuo apdovanojimu būtų pagerbtas Lietuvos Respublikos Seime.
Planuojama, kad Specialioji nacionalinė mokslo premija bus tokio paties dydžio, kaip ir kasmet už mokslo pasiekimus skiriamos mokslo premijos.
Planuojama, kad Specialioji nacionalinė mokslo premija bus tokio paties dydžio, kaip ir kasmet už mokslo pasiekimus skiriamos mokslo premijos. Lietuvos mokslo premija siekia 780 bazinių socialinių išmokų dydžių ir šiemet sudaro 29 640 eurų.
Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai penktadienį sutarė, kad Berlyno archyve rastas Lietuvos nepriklausomybės aktas bus eksponuojamas Lietuvoje, o ateityje bus svarstomos galimybės perduoti dokumentą.
L.Mažylis penktadienio vakarą lėktuvu grįžo iš Vokietijos, jis iškilmingai buvo sutiktas Vilniaus oro uoste. Mokslininkas buvo lyginamas su iškiliausiais valstybės žmonėmis, jis buvo apdovanotas ąžuolo lapų vainiku ir Lietuvos šimtmečio simboliniu ženkliuku.
L.Mažylis Lietuvos Tarybos nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atstatymo lietuvių ir vokiečių kalbomis aptiko Vokietijos diplomatiniame archyve.
Istorikai mano, kad dvidešimties signatarų pasirašytą dokumentą prieš 99 metus Vokietijos diplomatams perdavė signataras Jurgis Šaulys. Spėjama, kad tokių nutarimų 1918-ųjų vasario 16-ąją galėjo būti pasirašyta keletas, bet kitų buvimo vieta nėra žinoma.
Šiemet šešios mokslo premijos Lietuvos mokslų akademijoje buvo įteiktos kovo 7-ąją. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse apdovanoti Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai“ bei Darius Staliūnas – už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje“.
Fizinių mokslų srityje premijos skirtos Dariui Abramavičiui už darbų ciklą „Dvimatės koherentinės spektroskopijos teorija – kelias į kvantinės dinaminės tomografijos pažinimą“ bei V.Razumui ir Gintarui Valinčiui – už darbų ciklą „2D- ir 3D-struktūrų biopanašios savitvarkės sistemos: sintezė, savybių tyrimai ir praktinis pritaikymas“.
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse premiją gavo Algirdas Augustaitis už darbų ciklą „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai globalios kaitos sąlygomis“.
Technologijos mokslų srityje premijos laureatais tapo Rymantas Jonas Kažys ir Liudas Mažeika už darbų ciklą „Ultragarsinės matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijos ekstremalioms sąlygoms“.
Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios premijos humanitarinių ir socialinių, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio bei technologijos mokslų srityse.
