Taip jis kalbėjo Europos Komisijai (EK) pristačius naująją aplinkosaugos nuostatų įgyvendinimo apžvalgą.
Lietuvos deleguoto eurokomisaro teigimu, aplinkosaugos mokesčiai šalyje, lyginant su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP), yra vieni mažiausių Bendrijoje.
„Darbo jėgos apmokestinimo perkėlimas į aplinkosaugą yra vienas pagrindinių iššūkių, kuriuos Lietuva turėtų spęsti siekiant gerinti aplinkos būklę. Kitaip tariant, valstybės biudžetas turėtų būti pildomas teršėjų sumokamais mokesčiais, o išskaitymai iš dirbančių šalies gyventojų kišenės turėtų mažėti“, – komentare raštu BNS teigė V.Sinkevičius.
Ketvirtadienį pristatytoje apžvalgoje teigiamai įvertinta pastarojo dešimtmečio Lietuvos pažanga atliekų tvarkymo srityje.
2020 metais pasiekusi 45,1 proc. komunalinių atliekų perdirbimo lygį, Lietuva priartėjo prie ES 50 proc. perdirbimo tikslo. Be to, per pastarąjį dešimtmetį Lietuva tris kartus sumažino sąvartynų kiekį – iki 22 proc. 2019 metais (ES vidurkis – 24 proc.).
Vis dėlto Komisija pabrėžia, kad antrinių žaliavų naudojimas tebėra iššūkis.
„Lietuva privalo imtis aktyvesnių veiksmų dėl pakartotinio medžiagų naudojimo, kuris siekia tik 4,4 proc. Tai beveik tris kartus mažiau nei sąjungos vidurkis, kuris siekia 12,8 procento. Tai reiškia, kad ištekliai, kuriuos būtų galima iš naujo panaudoti gamyboje, tiesiog išimami iš ekonomikos, nors tai galėtų padėti sumažinti gamybos kaštus“, – teigė eurokomisaras.
Kalbant apie pagrindinius iššūkius, teigiama, kad biologinės įvairovės apsaugai Lietuvoje reikia daugiau pastangų ir investicijų, nes dviejų trečdalių ES saugomų buveinių išsaugojimo būklė nepalanki dėl miškininkystės, žemės ūkio ir invazinių svetimų rūšių daromo spaudimo.
Be to, Lietuva raginama užbaigti „Natura 2000“ paskyrimo procesą ir nustatyti aiškiai apibrėžtus konkrečioms vietovėms būdingus išsaugojimo tikslus ir priemones visoms teritorijoms.
