Prezidentas džiaugėsi, kad trečiadienį, Tarybos išvakarėse, buvo pasirašytas Supratimo memorandumas dėl Baltijos energetikos jungčių plano, kuris leidžia realiai pradėti šį procesą. Esą dabar liko tik biurokratiniai klausimai, kurie turi būti išspręsti, bei kai kurie reikalavimai – strategijos, pozicijos pristatymas, tačiau esą svarbiausia, kad viskas pagaliau suderinta su kitomis šiame projekte dalyvaujančiomis valstybėmis.
V.Adamkus teigė, kad premjeras Andrius Kubilius jį užtikrino, jog iki liepos vidurio, kai jau reikia pateikti projektą dėl elektros jungties į Švediją statybos, viskas bus išspręsta.
Lietuvoje tvarkos mažiau
Tiesa, Lietuvos diplomatai mano, kad kol kas Lietuvoje tvarkos dėl elektros tilto yra mažiau nei Briuselyje – ypač jei dar galutinai nėra aišku, kokia bendrovė įgyvendis šį projektą. Bet V.Adamkus turi kiek kitokią nuomonę. „Nemanau, kad ginčai dėl LEO LT turi paliesti šį bendrą susitarimą. Tai yra vidaus reikalas ir turi būti dedamos visos pastangos, kad Lietuva susitvarkytų ir nepakenktų sau šiuo klausimu“, – žurnalistams Briuselyje kalbėjo kadenciją baigiantis prezidentas.
Skiria 175 mln. eurų
Europos Komisijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos vadovų pasirašytame dokumente kalbama apie būtinybę toliau plėtoti elektros ir dujų rinkas Baltijos jūros regiono valstybėse ir integruoti jas į platesnę ES energetikos rinką bei paremti investicijas.
Numatoma, kad trijų Baltijos valstybių pagrindiniai tikslai elektros rinkoje yra sukurti vienodas sąlygas, atverti laisvą tarptautinę prekybą, sukurti laisvą konkurenciją ir kainodarą, o dujų rinkoje – surasti pigiausią sprendimą, kaip sujungti Suomiją ir tris Baltijos valstybes su integruotu Europos dujų tinklu bei naujais tiekimo šaltiniais ir pagreitinti rinkos atvėrimą. Elektros jungties į Švediją projektui skiriami 175 mln. eurų.
Tikisi bendrauti ir toliau
Ši Europos Vadovų Taryba – paskutinė V.Adamkui kaip prezidentui. „Kiekvienas atsisveikinimas yra priimamas žmogiškai. Per tiek metų pavyko užmegzti asmeninius ryšius, bus gaila pasakyti sudiev“, – kalbėjo kadenciją baigiantis prezidentas. Jis išreiškė viltį, kad su kai kuriais Europos vadovais asmeninis bendravimas nenutrūks.
„Aš juos gerbiu, daug pasimokiau ir be galo džiaugiuosi, kad pažinau tuos žmones, turinčius įtaką ir užimančius vadovaujančias pozicijas. Noriu tikėti, kad tos pažintys taip pat sutvirtino ir Lietuvos bendravimą su atskiromis Europos valstybėmis“, – šnekėjo V.Adamkus.
Jis nenorėjo išskirti vadovų, su kuriais bus sunkiausia atsisveikinti, bet paminėjo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, Prancūzijos vadovą Nicolą Sarkozy, buvusį D.Britanijos ministrą pirmininką Tonį Bleirą, Čekijos, Liuksemburgo vadovus.
