Kaip teigiama išplatintame pranešime spaudai, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ilgamečio LKF vadovo žurnalistui telefonu išsakytoje nuomonėje buvo panaudota menkinamosios reikšmės leksika, kas leidžia teigti, kad diskusijoje išreikšta nuomonė nebuvo etiška.
Vis dėlto, priimdamas sprendimą prokuroras taip pat įvertino aplinkybę, jog žurnalistas nors ir prisistatė, bet neįspėjo pašnekovo, kad jų pokalbis įrašinėjamas ir ketinamas skelbti viešai. Tai leido V. Garastui susidaryti klaidingą įspūdį, jog žurnalistas domisi jo asmenine nuomone apie jaunų žaidėjų ugdymą, todėl neapgalvojęs jis parodė savo nepasitenkinimą atskirų sportininkų žaidimu. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad nepagarbi nuomonė pareikšta ne prieš juodaodžių žmonių grupę, bet vertinant 2 konkrečių „Žalgirio“ žaidėjų žaidimą. Dėl šių priežasčių V. Garasto pasisakymas nelaikytas sąmoningai – tyčia ir tikslingai – nukreiptu pareiškimu viešai pažeminti, paniekinti, tyčiotis ir kurstyti neapykantą prieš juodaodžius vien dėl to, kad jie priklauso šiai rasei.
Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosios atsakomybės klausimas vertintas ne tik pagal 170 (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę), bet ir pagal 155 (įžeidimas) Baudžiamojo kodekso straipsnį. Prokuroro nutarime pažymima, kad V. Garastas viešai atsiprašė krepšininkų. Be to, prokuratūroje buvo gautas VšĮ Kauno „Žalgirio“ klubo rėmėjo pareiškimas, jog klubas ir jo legionieriai pretenzijų LKF vadovui neturi.
Proceso dalyviai prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą per 14 dienų gali apskųsti aukštesniajam prokurorui.
