„Šis tas šioje srityje padaryta. Šis klausimas per Europos Sąjungą (ES) įrašytas į derybų su Rusija darbotvarkę. Bet Lietuvos Vyriausybė turi ir pati veikti, ne tik glaustis prie ES. Nes, taip išeina, kad patys nereikalaujame, o norime kad ES už mus derėtųsi“, – BNS šeštadienį sakė europarlamentaras konservatorius Vytautas Landsbergis, dalyvavęs politinių kalinių ir tremtinių sąskrydyje Ariogaloje.
Tuo pačiu europarlamentaras abejojo, ar tokius reikalavimus Rusijai likus vos keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų imsis kelti dabartinė Gedimino Kirkilo Vyriausybė.
Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai šeštadienį vykstančiame sąskrydyje Ariogaloje priimta rezoliucija paragino Vyriausybę inicijuoti derybas su Rusija dėl kompensacijų mokėjimo už tremtyje ir lageriuose sužalotą sveikatą.
Taip pat – reikalauti Rusijos valdžios pensijų mokėjimo už Rusijos federacijos teritorijoje lietuvių tremtinių ir politinių kalinių dirbtą laiką bei atlyginimo už priverstinį darbą.
Panašius raginimus buvę tremtiniai buvo išsakę ir prieš metus priimtoje rezoliucijoje.
Gegužę Lietuvai vetavus ES poziciją dėl derybų su Rusija mandato, Vilnius, be kita ko, siekė, kad derybose Maskvai būtų primintas žalos atlyginimas asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių.
Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš įsipareigojimų, kuriuos Rusija prisiėmė stodama į Europos Tarybą.
Nuo sovietų represijų nukentėjusieji nurodo Austrijos pavyzdį, mokančios išmokas nacių aukoms, priverstinai dirbusioms Austrijos įmonėse, nors pati Austrija tuomet buvo nacių okupuota.
1941 metų birželį Lietuvoje buvo pradėtos masinės represijos, kurias vykdė Sovietų Sąjunga.
Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkstančių žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, apie 80 tūkst. lietuvių iki 1960-ųjų sugrįžo į tėvynę. Lietuvoje ir už jos ribų žuvo ar buvo nužudyta apie 100 tūkst. lietuvių.
1940-1952 metais sovietinės ir vokiečių okupacijos metais Lietuva dėl teroro ir genocido neteko daugiau kaip pusės milijono žmonių, dar pusė milijono lietuvių, lenkų, vokiečių buvo priversti palikti Lietuvą.
Šiemet apie 40 tūkst. narių vienijanti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga mini veiklos dvidešimtmetį.
Ji įkurta 1988 m. liepą, sukvietus pirmąjį buvusių tremtinių ir politinių kalinių suvažiavimą, iš pradžių pavadinta Tremtinio klubu. Vėliau ši visuomeninė organizacija tapo visuomenine politine Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2004 metais susijungė su Tėvynės sąjunga.
