„Reikia pripažinti, kad ant Lietuvos pečių gula didžiulė atsakomybė, su kuria savo viltis sieja daugelis užsienio šalių“, – kalbėdamas apie naujos atominės elektrinės statybą Baltijos televizijos ir „Lietuvos žinių“ laidoje „Svarbus pokalbis“ sakė užsienio reikalų ministras V.Ušackas.
Jo teigimu, mūsų kaimynai turės kantrybės laukti, kol Lietuva išspręs vidines problemas ir tęs numatytus darbus. Tačiau niekas – nei Briuselis, nei Maskva – neatliks už mus mūsų namų darbų sprendžiant energetinio saugumo problemas.
Kaimynai – kantrūs
– Ar dabartinis delsimas dėl naujos jėgainės statybos neturės įtakos Lietuvos reputacijai?
– Permainų Vyriausybei pradėjus dirbti, išsakiau du svarbiausius prioritetus, šalia tradicinių geros kaimynystės santykių ir paramos demokratinių permainų siekiančioms šalims – energetinį saugumą ir ekonominę diplomatiją. Mums tenka išskirtinis vaidmuo, nes turime patirties, žmogiškųjų išteklių Ignalinoje. Regiono valstybės tikisi, kad išnaudosime tai statant naują atominę elektrinę.
Žinoma, LEO LT įkūrimas tarp Lietuvos piliečių buvo sukėlęs didžiulį rezonansą, todėl naujoji Vyriausybė privalėjo atsakyti į tam tikrus probleminius klausimus. Šiuo metu Energetikos ministerija ir stengiasi juos išspręsti.
– Tikriausiai gaunate signalų iš gretimų šalių. Ar jos nusiteikusios laukti, kol Lietuva išspręs vidines problemas?
– Praėjusią savaitę teko lankytis Latvijoje, susitikome su jos prezidentu, diplomatinės žinybos vadovais. Jie tikrai laukia greitesnio problemos sprendimo.
Visi puikiai žinome, kad šiuo metu vyksta LEO LT darbo organizavimo peržiūra. Jos tikslas – sustiprinti valstybės ir Vyriausybės, kaip atstovo, vaidmenį bendrovėje. Manau, mūsų kaimynai yra apsiginklavę pakankama kantrybe ir supratimu, kad mums būtina apsišluoti savo kieme ir toliau nuosekliai vykdyti darbus, kurių reikia ruošiantis šiam, strateginiu požiūriu, visam regionui itin svarbiam projektui.
Strateginiai partneriai
– Lietuva turi galimybę gauti didžiulę ES paramą elektros tiltui su Švedija tiesti. Ar planų įgyvendinimui įtakos neturės dėl jungčių įsiplieskęs konfliktas su Latvija?
– Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad mums pavyko gauti ES pritarimą dėl didelės sumos – 175 mln. eurų – skyrimo jungčiai tarp Baltijos šalių ir Švedijos.
Manau, kad jei ne artimiausiu metu, tai vėliausiai iki birželio, kai Europos Komisijos sudaryta aukštų ekspertų darbo grupė turi pateikti galutinę išvadą dėl to, kur turėtų būti tiesiamas kabelis, sprendimas bus. Svarbu pažymėti, kad nepaisant besitęsiančių Lietuvos ir Latvijos derybų, niekas neginčija pačios jungties būtinumo. Tikiuosi, kad per artimiausius du mėnesius susitarti pavyks.
– Iki šiol strategine Lietuvos partnere regione būdavo įvardijama Lenkija. Tačiau pastaruoju metu tarp kaimynių pastebimas šaltukas, ypač, kai Lietuva neišreiškė aiškios paramos NATO generalinio sekretoriaus posto galinčiam siekti Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslawui Sikorskiui.
– Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuva turi daug strateginių partnerių. Strateginė partnerystė Lietuvą sieja ir su mums itin artima Lenkija. R.Sikorskis – ne tik mūsų strateginės partnerės užsienio reikalų ministras, bet ir geras mano bičiulis, su kuriuo praleidome beveik šešerius metus JAV, Vašingtone. Vertinu jo diplomatinius gebėjimus, asmenybės bruožus. Kita vertus, yra keletas labai gabių kandidatų į labai svarbų NATO generalinio sekretoriaus postą. Kol kas nesame priėmę sprendimų, nes nė vienas galimų kandidatų oficialiai nėra pareiškęs savo ketinimų. Vyksta konsultacijos, mes priimsime geriausią sprendimą, atitinkantį mūsų nacionalinius interesus ir galintį užtikrinti didesnę NATO paramą Lietuvai svarbiais klausimais.
Svarbiausi interesai
– Pastebima, kad Lenkija keičia savo užsienio politikos kryptį, siekdama glaudesnio suartėjimo su didžiosiomis ES valstybėmis, ypač Vokietija, Prancūzija. Ar Lietuva nesiruošia pasukti ta pačia kryptimi?
– Mes tai jau darome. Pirmieji mano vizitai, tapus užsienio reikalų ministru, buvo į Berlyną, Paryžių, Londoną. Mūsų užsienio politika yra ir liks tęstinė. Trys svarbiausi ramsčiai – draugiški konstruktyvūs santykiai su kaimynais, gilesnė integracija į ES ir NATO – bus papildyti dar vienu, kuris jau įgyvendinamas: ekonomine diplomatija ir energetiniu saugumu. Norėdami sėkmingai pasinaudoti šiais keturiais ramsčiais, privalome užsitikrinti didžiausių ES valstybių supratimą ir paramą. Tų „dičkių“, jei taip galima pasakyti, kurie diktuoja madą.
Manau, turime kur kas aktyviau dalyvauti priimant ES sprendimus. Mano tikslas – kad taptume, kaip kartais sakau kolegoms, ES intelektinės nuosavybės akcininkais. Kad ne tik dalyvautume pasitarimuose ir posėdžiuose balsuodami „už“ ar demonstruodami kategorišką poziciją „prieš“, bet ir taptume intelektualių idėjų ir iniciatyvų bendraautoriais. Tai pasiekti įmanoma pirmiausia patiems turint gerų idėjų ir siūlymų, be to, užsitikrinus vienos ar kelių didžiausių ES valstybių paramą.
– Ar siekiant šių tikslų kojos nepakiš ligšiolinė Lietuvos užsienio politika, kuri būdavo įvardijama kaip labiau proamerikietiška nei proeuropietiška?
– Akivaizdu, kad ir JAV peržiūri savo užsienio politiką. Naujasis JAV prezidentas Barackas Obama pabrėžia dialogo ir partnerystės su ES būtinybę. Mūsų nuomone, ES nori ir gali būti strateginė JAV partnerė sprendžiant klausimus, susijusius su dabartine pasauline finansine-ekonomine situacija. Be JAV ir ES bendrų veiksmų nebus įmanoma išspręsti sunkumų globaliame pasaulyje. Kita vertus, be JAV ir ES partnerystės bei aktyvaus europiečių dalyvavimo NATO misijose mums nepavyks sustiprinti stabilumo ir saugumo Afganistane. Dėl to vertiname savo strateginę partnerystę su JAV ne balansuodami, o stengdamiesi pagal savo galimybes daryti įtaką aktyvesniam ES dalyvavimui. Tai reiškia mūsų strateginį dialogą su Vokietija, Prancūzija ir Jungtine Karalyste.
– Iki šiol Lietuvos siekis pademonstruoti savo poziciją kartais sukeldavo nedviprasmiškų reakcijų. Bandant daryti įtaką ES ir JAV bei Rusijos dialogo atnaujinimui, pastaroji valstybė prabilo apie mažųjų šalių pastangas trukdyti bendravimui.
– Bet kurioje bendrijų organizacijoje negerai likti vienam. Turime padaryti išvadas – kritiškas, neemocingas, pragmatiškas, kodėl buvome vieni ir ką turime daryti, kad taip nebūtų. Todėl pasisakau už mūsų aktyvesnį dalyvavimą kuriant bendrą intelektinį ES ar NATO produktą, kurio išraiška būtų ne protestai, ne deklaracijos, o reali įtaka priimant sprendimus, kurie tarnautų mūsų siekiams.
Kita vertus, reikia pripažinti, kad tiek ES, tiek NATO remiasi kompromiso kultūra užsienio politikoje. Norint siekti kompromisų, reikia labai atvirai ir racionaliai įvertinti mūsų nacionalinius interesus. Be to, derinsime juos su itin svarbia vertybine mūsų užsienio politikos tradicija: pagarba žmonių teisėms, demokratijos ir laisvės plėtrai.
Nauji tiltai
– Rusija iki šiol dažnai vaizduota kaip baubas, esantis šalia Lietuvos. Mėginimai kalbėtis racionaliai būdavo įvertinami kaip savo krašto interesų išdavystė.
– Manau, santykių šiltinimas ar naujo sugyvenimo siekimas mūsų politikoje su Rusija labai svarbus. Pripažįstu, kad yra klausimų, dėl kurių su Rusija nesutarsime. Lietuva turi nubrėžti savo „raudonąsias linijas“: ar kalbama apie buvusią okupaciją, ar apie karinį tranzitą, ar kitais klausimais. Šiuo atveju atvirai pasakome ir Rusijos vadovams, kad tais klausimais diskutuoti negalima – tai mūsų nacionalinių interesų svarbiausi akcentai.
Kita vertus, turime bendrauti su kaimynais, tiesti tiltus, o ne deginti juos. Jau pusantrų metų nevyko jokie susitikimai su aukšto lygio Rusijos pareigūnais. Mums Rusija svarbi kaip rinka, kaip šalis, tiekianti energetines žaliavas. Taip, turime ruošti savo namų darbus, statyti atominę elektrinę, rengtis ir kitiems projektams – suskystintų dujų terminalo ar naujų dujotiekių statyboms. Tačiau šiuo metu turime palaikyti gerus pragmatiškus santykius su itin svarbia, nors kartais sudėtinga valstybe – Rusija.
– Ar, kalbėdama su Rusija, ieškodama Vokietijos paramos, Lietuva išlaikys savo poziciją dėl dujotiekio „Nord Stream“, kurį, kaip teigiama, šios valstybės ketina tiesti pažeisdamos mūsų interesus?
– Šis klausimas išlieka aštrus. Mums tas projektas nepatinka. Pirmiausia dėl to, kad keliami klausimai dėl neigiamo poveikio aplinkai – tai labai rimta, turint galvoje, kad Baltijos dugne palaidota ne tik karinė amunicija, bet ir cheminis ginklas.
Antra – tai mūsų nacionaliniai energetiniai interesai. Tai, kas kelis kartus įvyko Ukrainoje, kai buvo sustabdytas dujų tiekimas, mums kelia nerimą, ar tai nebus pritaikyta ir Lietuvai. Šiuo metu per Lietuvą eina du vamzdynai. Naftotiekis į Mažeikius yra „sausas“. Antras vamzdis, dujų, einantis į Karaliaučiaus sritį, veikia. Mes susirūpinę, ar su šiuo vamzdžiu neatsitiks kaip su naftotiekiu. Kas bus, kai nuo „Nord Stream“ bus nutiestas papildomas vamzdis į Karaliaučiaus sritį, taip užtikrinant alternatyvų tiekimą Rusijos gyventojams?
Trečia, ir visų svarbiausia, – kad mes ruoštumėme namų darbus. Nemanykime, kad už mus tai padarys Maskva, Berlynas ar Briuselis, turintys savų interesų. Vienas svarbiausių mūsų interesų – integruoti Lietuvos energetikos tinklą į ES energetinę bendriją. Energetikos ūkis yra prielaida darniai visuomenės raidai. Bet jis – brangus. Mums reikės investuoti didžiules lėšas, kad taptume nepriklausomi nuo vieno Rusijos šaltinio. Tai reikia atvirai pasakyti Lietuvos piliečiams. Šalia to, turime toliau bendrauti ir draugauti su savo kaimynais.
