Dešinioji Kuršių marių priekrantė, akmenys, bangų suplaktas žvirgždas, smėlis, nudžiūvę stagarai ir dar žaliuojanti augmenija – apnikti šimtais tūkstančių šių vabalėlių.
Jie paniojasi į voratinklius, kurių nesibaigiančiais tinklais yra apregztos šalpžemių viksvos, nendrynai ir pievų žolynai.
„Tokio kiekio boružių čia man dar neteko matyti“, – sako Ventės rago ornitologinės stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys.
 |
| V. Jusio nuotr./Boružės Ventės rage |
Gamtininkas spėja, jog boružės prie Kuršių marių ėmė telktis, kai oras savaitgalį ženkliai sušilo. Saulė pakaitino, ir šie smulkiais vabzdžiais bei amarais mintantys vabalai iš po lapų pajudėjo ta linkme, kur jų apsčiai dar gali būti. Drėgme ir šiluma lepinamoje pamario juostoje.
Praėjusį savaitgalį šiuo neįprastu reiškiniu ir gyvosios gamtos žavesiu savo gyvybinės energijos išteklius pamaryje pildė šimtai čia atvykusių žmonių. Jie gėrėjosi ne tik neįprasta boružių gausa.
Vieni stebėjo paukščius, kiti žvejojo, treti fotografavo ar plaukiojo laivais.
„Atsisveikiname taip šiltai ir įspūdingai su rudeniu, nes artėja priešžiemio mėnuo, nykus lapkritis, – sakė iš Birštono atvykę keli poilsiautojai.
 |
| V. Jusio nuotr./Ventės ragas |
