Dabar populiaru
Publikuota: 2017 kovo 4d. 20:04

Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojas nuolatinė kritika varo į neviltį: „Niekas nebenori dirbti“

Vaikas 15min tema
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Vaikas

Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistams ministerijos planuojama sistemos pertvarka kol kas visiškai neaiški ir nepamatuota, todėl dalis ilgamečių specialistų jau ėmė galvoti apie kitą darbą. Neteisūs esą ir policijos pareigūnai, pastarosiomis dienomis pradėję skųstis neva vaiko teisių skyriai savaitgaliais ir naktimis iki šiol būdami nepasiekiami, o paimtų vaikų nėra, kur dėti, tad tenka patikėti kaimynams.

Štai po praėjusio savaitgalio policija pranešė, kad vasario 26 d., apie 4 val. ryto, Zarasuose išgertuvių metu tarp vyro ir jo žmonos buvo kilęs žodinis konfliktas. Vyriškiui buvo nustatytas 1,05 promilės girtumas, o jo žmonai – 0,92 promilės. Namie tuo metu buvo keturi mažamečiai vaikai, kurie buvo paimti. Du vaikai perduoti socialinių paslaugų centre dirbančiai kaimynei, kiti du – močiutei.

Trečiadienį policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris pareiškė, kad kaimynams vaikai perduodami, kai jiems vietos neatsiranda nei globos namuose, nei ligoninėse.

„Pastarąjį mėnesį, kai kaip pastebėjote žiniasklaidoje, turėjome masinius vaikų paėmimus, priėjome iki tokių įvykių, kad nėra kur tuos vaikus paimtus padėti. Gydymo įstaigos neima, globos įstaigos neima, tai prieš savaitę buvo toks atvejis, kai vaikas buvo perduotas kaimynams“, – nurodė E.Šileris.

Tačiau Zarasų rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė 15min teigia, kad policija visuomenei pateikia netikslią informaciją.

Atsiliepė 4 val. ryto

Moteris teigia, kad kaimynams kartais vaikai perduodami ne todėl, kad nėra, kur jų padėti, o todėl, kad taip geriausia patiems vaikams.

Štai sekmadienio naktį, susikivirčijus socialinių paslaugų centre gyvenantiems neblaiviems tėvams policijos pareigūnai 4 val. ryto prisiskambino vaiko teisių apsaugos vedėjai ir ši pusantros valandos įvairiausiomis priemonėmis ieškojo, kam perduoti šeimoje augusius keturis vaikus.

Jeigu dirbtume valdiškai visiškai, tai tada pasakyčiau, kad man neįdomu, ar vaikai verkia, ar dreba, aš juos vežu į globos namus, kur dar dešimt vaikų susirinks pasižiūrėti, kas atvažiavo, – sako I.Gaigalienė.

„Buvo taip: 4 val. ryto sulaukiau policijos pareigūnų skambučio su prašymu padėti nuspręsti, kas gali tuo metu pasirūpinti vaikais. Aš visada atsiliepiu, mano darbinis telefonas visada įjungtas, nebent tikrai neišgirsčiau. Buvo išsiaiškinta, kokia tai šeima. Du paaugliai vaikai, abu kito tėvo, buvo palydėti pas šalia gyvenančią močiutę, o kiti du mažesnieji, situaciją įvertinus socialiniams centro darbuotojams, palikti pernakvoti pas gretimame kambaryje gyvenančią šeimą“, – pasakojo ji.

I.Gaigalienė teigia, kad rasta išeitis vaikams tikrai sukėlė mažiau streso nei naktinė kelionė į globos namus.

„Ir taip vaikai paimami iš stresinės aplinkos. Tikrai jiems geriau pabūti pas pažįstamą kaimynę, močiutę, tetą. Reikia žmogiškai žiūrėti. Ta kaimynų šeima buvo blaivi, geranoriška, jie sutiko pasirūpinti, pasirašė dėl to ir tais vaikais jie pasirūpino. Jeigu dirbtume valdiškai visiškai, tai tada pasakyčiau, kad man neįdomu, ar vaikai verkia, ar dreba, aš juos vežu į globos namus, kur dar dešimt vaikų susirinks pasižiūrėti, kas atvažiavo. Tai kur vaikui geriau? Mes visada žiūrime, kad geriau vaikui pakliūti į šeimą, kur jam vienam bus skiriamas dėmesys“, – teigė specialistė.

Sekmadienį moteris taip pat sako paaukojusi darbui: du kartus padėjusi pareigūnams surasti, kam perduoti paimtus vaikus. Tuomet taip pat buvo surasti giminaičiai, vienu atveju teta pati atvažiavo paimti vaikų.

Todėl I.Gaigalienę skaudina policijos pranešimai, kuriuose nė žodeliu neužsimenama, kad šešias valandas savaitgalį, per kurį turėjo pailsėti, ji iš tikrųjų dirbo – nors ir telefonu, per atstumą, bet dirbo.

„Noriu pabrėžti, kad policininkams tai yra darbo laikas, sureguliuoti budėjimai, o man poilsio dienos. Ir nebūčiau nustebusi, jei neatsiliepusi 4 val. ryto dar būčiau apkaltinta, kad vaiko teisių skyrius miegojo ir jiems neįdomūs vaikai. Net miegoti mūsų skyrius, taip išeina, nelabai gali. Buvo galima tuos visus septynis vaikus per savaitgalį į globos namus nuvežti, bet ar jiems tai būtų buvę geriau?“, – retoriškai klausė Zarasų rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Vaikų globos namai
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Vaikų globos namai

Išlaidos didės daugiau nei dvigubai

Vaiko teisių apsaugos skyrių vadovų asociacijos valdybos pirmininkė, Raseinių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Regina Klevinskienė sako, kad dauguma skyrių vedėjų ir be kilusių skandalų nuolat miegojo su telefonais po ausimi. Tačiau tų atvejų, kai pagalba buvo gyvybiškai reikalinga, pasitaikę ne tiek ir daug.

Yra ir visai kraštutinių nuotaikų, kad įdarbinus be papildomų išteklių naktimis, skyriai pasirengę išeiti vienu metu. Tai nėra svajonių darbas, – teigia R.Klevinskienė.

Todėl dabar kuriami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planai centralizuoti skyrių veiklą ir numatyti jų darbą ištisą parą kelia labai daug klausimų.

Ji skaičiuoja, kad skyriaus išlaidos, jau vien įtvirtinus budėjimą visą parą, išaugs daugiau negu dvigubai – nuo 76 iki 168 tūkst. eurų, neskaičiuojant išlaidų, jei teks patiems pirktis visą inventorių, automobilį, samdyti vairuotoją.

„Jeigu aš penkis vaikus paimu, tai aš negaliu ir vairuoti, ir laikyti vaikus. Aš jau nekalbu apie automobilių kėdutes, kurios privalomos. Kaip pervežti daugiau nei vieną tokio amžiaus vaiką?“ – klausė R.Klevinskienė.

Zarasų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I.Gaigalienė sako, kad ir jos skaičiavimai panašūs. Dabar iš 48 tūkst. eurų išgyvenančiam skyriui papildomai reikėtų dar 64 tūkst. eurų per metus.

Darbuotojų reiktų dvigubai tiek, kiek jų dirba dabar. Tačiau jų rasti jau dabar nėra paprasta.

Niekas nebenori dirbti

Vaiko teisių apsaugos skyrių vedėjų asociacijos valdybos pirmininkė R.Klevinskienė užsimena, kad po reformų situacija gali dar paaštrėti. Centralizuojant skyrių veiklą masiškai atleistos vaikų teisių specialistės tikrai ne visos gali norėti grįžti į darbą.

Ir niežais yra užsikrėtę, ir blusų parsiveža, – apie darbo kasdienybę pasakojo R.Klevinskienė.

„Iki vasario 21 buvome paskelbę konkursą ir nesulaukėme nė vieno pareiškimo. Ta pati situacija dar keturiose ar penkiose savivaldybėse. Žmonės nebeeina į šį darbą. O yra ir visai kraštutinių nuotaikų, kad įdarbinus be papildomų išteklių naktimis, tai skyriai pasirengę išeiti vienu metu. Tai nėra svajonių darbas“, – apgailestavo pašnekovė.

Pasak jos, vaiko teisių apsaugos skyrių specialistės įtampą jaučia ne tik dėl joms krintančios atsakomybės, bet ir dėl nuolatinės įtampos. Pasitaiko, kad darbuotojos ne tik apšaukiamos, apspjaudomos, žeminamos, iškeikiamos, bet net ir patiria sveikatos sutrikimų.

„Ir niežais yra užsikrėtę, ir blusų parsiveža. Tikrai nėra čia didelio žavesio. Yra asmenų, kuriems viskas tas pats, jokių tabu, o tu net įsižeisti negali, negali jo supykdyti, kad tik jis tau nesmogtų. Tas labai žemina. Mes – ne monstrai, mes – taip pat žmonės. Su pareigomis savo šeimoms, savo vaikams, su teise į poilsį. Mes ne sienos ir ne durys, o gyvi žmonės, nors dabar iš viešosios erdvės atrodo, kad tik šiokios ir anokios. Pati valstybė savo neveikimu mus į tokią situaciją įspraudė“, – nuoskaudos neslėpė R.Klevinskienė.

Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė nurodė, kad labai daug vaiko teisių apsaugos specialistų jau dabar išeina iš darbo, o naujų rasti tampa vis sunkiau.

„Pas mus pačius į paskelbtą konkursą atėjo vienas žmogus. Dar prieš 3-4 metus ateidavo penki ar šeši“, – nurodė ji.

123rf.com nuotr./Pokalbis dėl darbo
123rf.com nuotr./Pokalbis dėl darbo

Ar tikrai 2020-aisiais neliks vaikų globos namų?

Ketvirtadienį paskelbtame Vyriausybės programos priemonių plane numatyta, kad 2020-aisiais Lietuvoje neliks nė vieno globos namuose gyvenančio vaiko. Tačiau Vaiko teisių apsaugos skyrių vedėjų asociacijos pirmininkė sako, kad kol kas globos namai Lietuvoje ne tuštėja, o pildosi. Tokia situacija, pasak pašnekovės, ne tik Raseiniuose, bet ir Kauno rajone, Tauragėje.

Nemanau, kad svarbiausia yra valstybės įvaizdis, kad vaikų globos čia nebėra. Gal svarbiau, kad tie vaikai, kurie kenčia, būtų apsaugoti? – klausia R.Klevinskienė.

„Mums svarbu žinoti. Mes nežinome, ką galvoti, o tai irgi lemia darbo kokybę. Yra garsiai sakoma, kad globos namų neliks, bet tikrai niekas jų šiandien negali uždaryti. Jei liks tos tendencijos, kokios dabar vyksta dėl nepriežiūros ir smurto, tai nemanau, kad svarbiausia yra valstybės įvaizdis, kad vaikų globos čia nebėra. Gal svarbiau, kad tie vaikai, kurie kenčia, būtų apsaugoti? Sutinku, kad jie ten neturi užsibūti, bet šiandien valstybės be globos namų aš neįsivaizduoju, nes globėjų tiesiog nėra“, – teigė ji.

Pasak pašnekovės, ne visi globėjai, net jei jų atsiras, bus pajėgūs vienu ypu priglausti septynis ar vienuolika vaikų, o realybė tokia, kad dažniausiai vaikai kenčia labai gausiose šeimose.

R.Klevinskienė pasakojo, kad pati per pastarąjį mėnesį sulaukė dviejų šeimų, panorusių tapti budinčiais globėjais, tačiau abi jos po pirmojo pokalbio pradingo.

„Laukiau laukiau vienos šeimos. Paskambinau po dviejų savaičių, pasakė, kad persigalvojo, nes gimė anūkas. Lyg prieš dvi savaites būtų nežinoję, kad gims anūkas. Kodėl iš tiesų atsisakė, net nežinau“, – apgailestavo specialistė.

Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja J.Dabašinskienė sako, kad globėjų atsiras tik tada, kai už tai bus mokama kaip už normalų darbą.

„Yra vaikų su sunkiais sveikatos ir elgesio sutrikimais, kurių dabar jokie globėjai tiesiog neima. Aš sakau, kad vaiko priežiūra yra darbas ir už jį turi būti atlyginama. Ne minimumu, ne bet kaip, kaip kas sugalvoja. Turi būti vieninga tvarka visoje valstybėje ir turime dėl to visi susitarti“, – sako ji pridurdama, kad tada bus galima ir reikalauti kokybės, o ne vertinti pagal situaciją, pavyzdžiui, seneliams ir tetoms taikant vienus kriterijus, o globėjams iš šalies – visai kitus.

Zarasų rajone dirbanti I.Gaigalienė sako, kad į vaikų globos namus jau dabar perduodami tik tie vaikai, kuriems nesurandamas kitas laikinas prieglobstis, tačiau tokių vis dėlto dar neretai pasitaiko.

„Ten vietų yra, vaikai priimami bet kuriuo paros metu. Ir vietų netrūksta. Gal policija tik nenori nuvežti, nors juk jų pareiga padėti žmogui. Ar vaikas – ne žmogus? Juk suaugusius, gulinčius ant žemės, paima ir veža, tai kuo vaikai kitokie? Ką ypatingo gali padaryti vaiko teisių specialistė, ko negali padaryti pareigūnai“, – svarstė Zarasų rajono savivaldybės skyriaus vedėja.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min