Miesto savivaldybė rodo iniciatyvą dėl 2 naujų tokio pobūdžio centrų steigimo, tačiau vėlesnis jų finansavimas jau guls ant šių įstaigų vadovų pečių.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Šimkienė pasakojo, kad Kaune šiuo metu vaikų dienos centrai neveikia tik Aleksoto, Vilijampolės, Kalniečių ir Panemunės seniūnijose. Neseniai duris atvėrė vaikų dienos centras Dainavos mikrorajone.
Vaikų dienos centruose mokyklinio amžiaus vaikai iš probleminių šeimų ruošia namų darbus, 2 kartus per dieną gauna pavalgyti, žaidžia su bendraamžiais, lanko įvairiausius būrelius, pasitaiko, kad čia dirbantys specialistai būna priversti juos gydyti nuo iš namų „atsineštų“ utėlių ar net suteikti nakvynę.
Vaikams čia antrieji namai, kur jie gali užsukti bet kada. Būna, kad vaikai pas mus ir naktį atbėga, prireikia ir policijos pareigūnų įsikišimo. Pasakojo sesuo I.Dovydėnaitė.
„Savivaldybėje yra įsteigtas nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondas. Kiekvienais metais skelbiamas konkursas, kurio metu organizacijos pateikia projektus vertinimo komisijai, o pastaroji, juos įvertinusi, dalinai kompensuoja arba ne. Maksimali metinė suma, skiriama vienam projektui gali siekti ne daugiau 10 000 Lt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat skelbia konkursus. Jei organizacija normaliai veikia, aktyviai ruošia projektus, prie savivaldybės skiriamos paramos prisiduria papildomai“, - apie vaikų dienos centrų finansavimą pasakojo Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė Irena Bulotaitė.
„Vaikai į dienos centrus patenka rekomendavus mokykloms, apie juos praneša policijos pareigūnai, vaikų teisių apsaugos skyrius, neretai centro lankytojai atsiveda ir savo draugų“, – pasakojo I.Bulotaitė.
I.Bulotaitė pasakojo, jog mažiesiems lankytojams vaikų dienos centruose patinka: jie ten gauna pavalgyti, ten švaru, gražu, yra žaislų, patalpos, kur galima ramiai pamokas ruošti. „Jei namuose girtuokliaujama – vaikai čia ateina kaip į rūmus ir net išeiti iš ten nenori“, – sakė savivaldybės specialistė. Anot pašnekovės, centruose dirbama ne tik su vaikais, bet ir su jų tėvais.
„Šiais metais mes teiksime paraišką Europos Sąjungos paramai gauti. Ji reikalinga tam, kad tam, kad galėtume įsteigti 2 naujus vaikų dienos centrus Petrašiūnuose, R.Kalantos gatvėje ir Vilijampolėje, Tilžės ir Degtukų gatvių sankirtoje. Ten yra savivaldybei priklausantys pastatai. Gavus paramą jie bus renovuoti ir atiduoti socialines paslaugas socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams teikiančių organizacijų reikmėms. Savivaldybė finansavo šių pastatų techninius projektus. Iš viso jos indėlis bus apie 350 tūkst. Lt“, – pasakojo I.Biulotaitė prasitarusi, kad tai ilgas procesas, o pastato renovacija greičiausiai prasidės tik vasarą.
Palemono vaikų dienos centro koordinatorė sesuo Irutė Dovydaitytė pasakojo, kad vien tik savivaldybės lėšomis jos prižiūrima organizacija niekaip neišsilaikytų. „Mūsų organizacija įsikūrė prieš 12 metų ir buvo viena pirmųjų Kaune. Tai buvo bendras Kauno miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos ir Italijos miesto Brešija vyskupijos „Caritas“ atstovų sugalvotas projektas. Jis pavadintas „Iš gatvės į mokyklą“. Pradėtą veiklą, dabar jau pagal kitokius projektus, tęsiame iki šiol. Paramos gauname iš įvairių fondų, privačių asmenų, bendradarbiaujame su Petrašiūnų policijos komisariatu. Tikrai neišsilaikytume be geros valios žmonių. Džiugu, kad žmonės suvokia, kad dvasinės vertybės labai svarbios“, – pasakojo sesuo I.Dovydaitytė.
Vienuolės įžadus davusi moteris tarp vaikų sukasi kaip vijurkas: žino visų vardus, kiekvieną paguodžia, pataria, padrąsina ar pagiria. „Vaikams čia antrieji namai, kur jie gali užsukti bet kada. Būna, kad vaikai pas mus ir naktį atbėga, prireikia ir policijos pareigūnų įsikišimo. Praktiką pas mus atlieka Vytauto Didžiojo universiteto studentės, būsimos socialinės pedagogės. Juk vienas žmogus nieko negali“, – sakė I.Dovydaitytė. Po jos kurios vadovaujamo centro stogu dienas leidžia 33 vaikai.
Anot sesers Irutės, rizikos šeima – labai plati sąvoka, tai ne tik šeimos, kuriose girtuokliaujama ar smurtaujama. Tai gali būti ir vienišos mamos, vienos, kone be jokios pagalbos auginančios vaikus ir iš paskutiniųjų besikabinančios į gyvenimą.
