Mokyklos yra atsakingos už vaikų saugumą ugdymo proceso metu. Kaip kontroliuoti moksleivius pertraukų metu, kiekviena mokykla sprendžia savaip.
„Dukra namo parnešė pasiekimų knygelę, kurioje vietoje pastabos parašyta, kad mokykla neatsako už vaikus, jei šie palieka mokyklos teritoriją per pertrauką“, – naujove stebėjosi vilnietis Andrius. Pasak jo, anksčiau nieko panašaus mokykloje nebuvo, mokyklos teritorija neaptverta ir vaikui sunku paaiškinti, kur galima eiti, o kur ne.
„Vargu ar mokyklos stadione vaikams skiriama didesnė priežiūra nei prie saldainių kiosko“, – tokio įrašo nauda abejojo Žemynos pagrindinės moksleivės tėtis.
Šios mokyklos vadovybės teigimu, būtent dėl galimų pavojų buvo imtasi „papildomų saugumo priemonių“.
„Informacijoje sakoma, kad tėvai, norintys, jog jų vaikai galėtų išeiti į parduotuvę, turi parašyti prašymą. Taip tėvai prisiima atsakomybę už jų saugumą, nes mokykla nepajėgi visų sukontroliuoti“, – aiškino mokyklos direktorė Eugenija Surmilavičienė.
Pasak Žemynos pagrindinės mokyklos pedagogės, mokykla negali vaikų užrakinti klasėse, tačiau stengiasi neišleisti iš mokyklos teritorijos, nors ši ir nėra pažymėta.
„Kitapus gatvės yra parduotuvė, į kurią visi per pertrauką lekia. Perėjų nėra, jei kas atsitiks, liksim kalti. Norime vaikus apsaugoti“, – tikino E.Surmilavičienė.
Jėzuitų gimnazijoje griežtas auklėjimo būdas taikomas jau ne vienus metus. 5-8 klasių mokiniams apskritai draudžiama išeiti iš mokyklos teritorijos, tam vyresnių klasių moksleiviams reikalingas tėvų leidimas.
„Nelaimingų atsitikimų statistikos nevedame, bet manome, kad tokia sistema pasiteisina. Mokykloje yra vidinis kiemas, valgykla, pieno baras – viskas, ko reikia mokiniams, tad išeiti nėra ko“, – sakė Jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Kairevičienė.
Anot specialistės, nesusipratimų tikrai būna, tačiau dauguma tėvų ir mokinių sistemai pritaria ir supranta.
Sprendžia tėvai
Vidaus taisykles mokykloje nustato jos taryba, į kurią įeina pedagogų, tėvų ir mokinių atstovai. Taisyklės numato įvairias elgesio normas, kurių privalu laikytis visai ugdymo įstaigos bendruomenei. Tėvai, prieš leisdami atžalas į mokyklą, pasirašo sutartis, kuriose visos nuostatos yra išdėstytos.
„Yra mokyklų, kurios įsikūrusios nesaugiose miesto vietose – stoties rajone ir panašiai. Maža, kas gali nutikti. Manome, kad ugdymo įstaigos elgiasi teisingai, įvesdamos kontrolę, juolab kad tėvai patys sprendžia, kokią mokyklą atžalai parinkti“, – sakė savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis.
Teisių nepažeidžia
Griežtesnėms moksleivių pertraukų kontrolės priemonėms pritaria ir specialistai, tik pažymi, kad tai reikėtų daryti su saiku.
„Natūralu, kad mokykla, būdama atsakinga, stengiasi situaciją kontroliuoti. Bet, jei kalbame apie priemones, jos turėtų būti pasvertos“, – dėstė psichologas Gediminas Navaitis.
Pasak jo, paprasčiausia būtų vaiką prirakinti prie suolo – tada jis tikrai būtų saugus. Psichologo manymu, mokyklose būtų galima paskirti budėtus, kurie užsiimtų vaikų kontrole per pertraukas.
Vaikų interesų pažeidimų griežtose mokyklų vidaus tvarkos taisyklėse neįžvelgia ir teisės specialistai. Anot jų, už vaikus turi būti atsakingi ir tėvai, ir mokykla.
„Mokykla stengiasi apsisaugoti, nes jos atsakomybė nėra aiškiai neapibrėžta. Vaikų teisės šiuo atveju tikrai nepažeidžiamos, jie dar negali būti už save visiškai atsakingi“, – reziumavo savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Juškevičienė.
