2008-09-22 10:12

Vaikų tvirkinimas: tik ledkalnio viršūnė

Eglė Dagienė
Vis daugiau nepilnamečių globos namuose ir specialiosiose mokyklose išnaudojami seksualiai, tačiau prabilti apie tai, kad ir anonimiškai, ryžtasi nedaugelis.
Vaikų namus sukrėtė įtarimai.
Vaikų namus sukrėtė įtarimai. / Gino Dabašinsko nuotr.

Neseniai per Lietuvą nuvilnijo naujas mažamečių seksualinio išnaudojimo skandalas Marijampolės vaikų globos namus. Pirminiais duomenimis, kad vienas globos namuose gyvenantis keturiolikmetis seksualiai išnaudojo mažametes, įstaigos vadovai sužinojo iš vieno globotinių. Berniukas tikino matęs, kaip keturiolikmetis tualete buvo nuogai išrengęs penkerių ir dešimties metų savo seseris. Jis išvežtas į vieną Vilniaus ligoninę, joje bus stebimas jo elgesys. Dėl galimo seksualinio priekabiavimo Marijampolės vaikų globos namuose pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tokio vaikų seksualinio tvirkinimo atvejų šalyje būta ne vieno.

Globos namuose – bloga praktika

Iš kiek daugiau nei pusketvirto tūkstančio apklaustų vaikų, gyvenančių įvairiose globos įstaigose, net 158 anoniminėse anketose prisipažino patyrę seksualinę prievartą. Du trečdaliai jų – berniukai, trečdalis – mergaitės. Net 71 vaikų globos įstaigų darbuotojas prisipažino įtariantis, kad vaikai galėjo patirti seksualinį išnaudojimą, tačiau apie įtarimus niekam nepranešė.

„Jei seksualiai išnaudojama dešimt vaikų, jau yra labai daug. Nes tai mažamečiai. Ne visi vaikai atskleidžia esantys išnaudojami seksualiai. Atvejų, kai vyresni vaikai tvirkina silpnesnius ar bendraamžius, mastas yra kur kas didesnis, nei vaikai prisipažįsta“, – tikino R.Šalaševičiūtė.

Atvejų, kai vyresni vaikai tvirkina silpnesnius ar bendraamžius, mastas yra kur kas didesnis, nei vaikai prisipažįsta, tikino R.Šalaševičiūtė.

Iš apklaustų globos namų auklėtinių kas antras tokią prievartą patyrė iš bendraamžių ar vyresnių berniukų, kas septintas – iš svetimų nepažįstamų vyrų, beveik tiek pat – iš giminaičių. Dešimtadalį nepilnamečių seksualiai prievartavo svetimi pažįstami vyrai, beveik tiek pat – tėvas, šiek tiek mažiau – patėvis. R.Šalaševičiūtė teigė, kad seksualinės prievartos nusikaltimai primena grandininę reakciją. „Jei vaikas nukentėjo nuo seksualinio smurto, ir pats dažnai tampa smurtautoju. Dažnai globos namuose gaji tokia bloga praktika: ateina naujas vaikas, senbuviai išmėgina, kaip jis reaguoja į fizinį smurtą ar seksualinį priekabiavimą“, – pasakojo kontrolierė.

Trūksta kvalifikuotų specialistų

„Ką daryti, kad šių nusikaltimų mastas mažėtų?“ – paklausėme R.Šalaševičiūtės. Anot jos, apskrityse diskutuojant apie šią problemą pripažinta, kad specialiosiose mokyklose trūksta psichologų, socialinių ir laisvalaikio pedagogų. Ikiteisminiai tyrimai dėl seksualinės prievartos dažnai nutraukiami dėl nepakankamų įrodymų arba nusikaltimą padariusio asmens jauno amžiaus. R.Šalaševičiūtė tikino pasiūliusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui atnaujinti diskusijas dėl vaiko amžiaus, nuo kurio jis gali sutikti lytiškai santykiauti, ir apsvarstyti atitinkamas įstatymų pataisas. „Prokuratūra pradėjo atitinkamus veiksmus. Nevyriausybinės organizacijos su mūsų įstaiga ir prokuratūra rengia susitikimus apskrityse. Jei visos ministerijos vykdytų, ką siūlome daryti, situacija pagerėtų“, – įsitikinusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Socializacijos centrai – išeitis?

Vaikų globos namų asociacijos prezidentas, Antazavės vaikų globos namų (Zarasų r.) vadovas Kęstas Ražanas dienraštį L.T. tikino, kad papildomai jau priėmė dirbti psichologą, socialinį pedagogą ir dvi naktines aukles. Jis tikisi, jog sustiprėjus globos namų darbuotojų pajėgoms situacija pagerės ir sumažės seksualinio tvirkinimo atvejų. „Globos namai – įstaiga, į kurią atvyksta jau susiformavę vaikai. Pastebime tendenciją, kad atvažiuoja vis vyresni, jiems jau nepaaiškinsi, kaip elgtis. Žinoma, su jais turi dirbti kompetentingi specialistai“, – tvirtino K.Ražanas. Jo manymu, vienas šios situacijos sprendimo būdų – steigti socializacijos centrus, kuriuose galėtų gyventi vadinamieji ypač sunkūs vaikai. Apie tai valstybė, anot pašnekovo, kalba jau šešerius metus, bet nieko nesiima.

„Nors nežinau, ar šie centrai būtų išeitis. Mat mūsų šalyje nėra metodikos, kaip dirbti su kitus vaikus seksualiai išnaudojančiais ir kitais sudėtingais nepilnamečiais. Pavyzdžiui, Norvegijoje su 14 narkomanų vaikų dirba 50 darbuotojų. Žinoma, ten kitokie finansai, tačiau tai rodo, koks rimtas dėmesys tiems vaikams“, – pasakojo Vaikų globos namų asociacijos prezidentas.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2007 m. nuo seksualinės prievartos nukentėjo 219 vaikų (2006 m. – 276, 2005 m. – 239, 2004 m. – 217). Tai beveik du trečdaliai visų užregistruotų nukentėjusiųjų nuo šios nusikalstamos veikos. 49 nuo minėtų nusikaltimų nukentėję nepilnamečiai buvo iki 9 metų, 66 nepilnamečiai– 10–13 metų.

Atlikti tyrimą paskatino vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje didėjantis gautų skundų skaičius dėl vaikų patiriamo seksualinio smurto. Per 2005–2008 m. gauti 28 skundai (2005 m. – 7, 2006 m. – 6, 2007 m. – 9, 2008 m. (iki birželio mėn.) – 6). Nuo 2005 m. pradžios iki 2007 m. lapkričio gauti tik 2 skundai dėl seksualinio smurto vaikų globos įstaigose, kita pateikta informacija buvo netiksli ir patikrinti jos nebuvo galimybių. Nuo 2007 pabaigos iki 2008 gegužės gauti 6 skundai dėl patiriamo seksualinio smurto vaikų globos ir specialiojo ugdymo įstaigose, skunduose nurodyti konkretūs faktai, pateikti vaikų vardai, pavardės. Visais atvejais gauta informacija perduota teisėsaugos institucijoms.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą