Didele problema keliuose lietuviai mano esant ir greičio viršijimą – tam pritarė 84 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Dar 11 proc. lietuvių manė, kad tai antraeilis veiksnys.
Tuo metu tai, kad automobilių vairuotojai ar keleiviai nesegi saugos diržų, pagrindine saugumo keliuose problema manė esant vos daugiau nei pusė apklaustųjų. Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų tai laikė ne tokia didele grėsme. 8 proc. apklaustųjų nurodė, kad saugos diržų nesegėjimas apskritai nėra su saugumu keliuose susijusi problema.
Apklausa taip pat atskleidė, jog Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, gyvena daugiausiai piliečių, manančių, kad vairavimas kalbant telefonu be laisvų rankų įrangos nekelia didžiausios grėsmės saugumui keliuose. Esmine problema tai manė esant 45 proc. apklaustųjų, dar beveik tiek pat tai laikė antraeiliu veiksniu.
Tyrimo duomenimis, 74 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė, kad valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti vairavimo apsvaigus nuo alkoholio kontrolei. Penktadalis apklaustų lietuvių teigė manantys, kad valdžios priemonių šioje srityje pakanka.
62 proc. apklaustųjų Lietuvoje taip pat tvirtino, kad valdžia turėtų labiau kovoti ir su greičio viršijimu keliuose. Tuo metu manantieji, jog priemonių pakanka, sudarė beveik trečdalį respondentų.
Taip pat maždaug pusė apklausoje dalyvavusių lietuvių teigė, jog valdžia pakankamai dėmesio skiria kovai su vairuotojais ir keleiviais, neseginčiais saugos diržų. Didesnio valdžios dėmesio šiai sričiai pageidautų sulaukti 40 proc. apklaustųjų.26 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių nurodė, kad, jų manymu, pirmiausiai reiktų pagerinti kelių infrastruktūrą.
11 proc. teigė, jog svarbu didinti informacinių kampanijų skaičių, 14 proc. tai laikė esant antrine priemone siekiant užtikrinti saugumą keliuose.
Idėją įvesti periodines pratybas visiems vairuotojams svarbiausia priemone laikė 8 proc. apklaustųjų.
Tyrimo duomenimis, automobilį Lietuvoje vairuoja 57 proc. apklaustųjų, 40 proc. iš jų – dažnai. ES vidutiniškai vairuotojai sudaro 69 proc. apklaustųjų, dažnai vairuojantys teigia esanti beveik pusė jų.
Birželio mėnesį vykdytoje apklausoje dalyvavo maždaug po tūkstantį gyventojų iš visų 27 ES valstybių.
