Apie tokius kairiųjų užmojus vis garsiau kalba ne tik opozicijos atstovai bei politikos ekspertai, bet ir patys socialdemokratai – tiesa, kol kas tokios galimybės tarp socialdemokratų aptariamos dairantis per petį.
Diskusijas dėl laukiančių nelengvų pasirinkimų išprovokavo ir prieš savaitę nuskambėjęs netikėtas kairiųjų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus pranešimas apie premjerės Ingos Ruginienės diplomatinius laimėjimus.
M.Sinkevičius padėkojo Jungtinėms Amerikos Valstijoms už Baltarusijos kalinių išlaisvinimą ir paramą Lietuvai kovojant su kontrabandiniais oro balionais.
Kairiųjų vedlio tūpsnis prieš bendrą kalbą su Aliaksandru Lukašenka suradusius amerikiečius ar noras pakelti uodegą premjerei bei sau patiems nieko labai nenustebino.
Vis dėlto ekspertams užkliuvo, jog būtent partijos vadovas nusprendė pasisakyti užsienio politikos tema, o tarp jo pasisakymo eilučių išgirstas ne tik noras įgelti užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui. Vis ryškiau esą matyti ir aktyvios pastangos iš G.Nausėdos perimti užsienio politikos iniciatyvą.
Ką reiškia M.Sinkevičiaus užuominos? Ar tikrai G.Nausėdą prezidento rinkimuose rėmę kairieji jau bando eiti dešiniųjų pramintu keliu, kai buvo siekiama apkarpyti šalies vadovo galias?
Kokia nauja kryptimi socialdemokratai gali norėti pakreipti jų pačių į ministrus deleguoto K.Budrio žvilgsnį ir, ar pastarojo nelaukia krašto apsaugos ministrės kėdę kiek anksčiau praradusios Dovilės Šakalienės likimas? Galiausiai – kokius pasirinkimus Lietuvai kelia Donaldo Trumpo politika?
Ši 15min analizė paremta viešais ir neoficialiais pokalbiais su politikais ir valstybės tarnautojais, veikiančiais užsienio politikos srityje.
Kliūčių revizijai – vis mažiau?
Su socialdemokratais neoficialiai kalbantis apie M.Sinkevičiaus pasisakymus užsienio politikos tema, į šoną žaibo greičiu pastumtos D.Šakalienės pavardė buvo minima ne kartą.
