Referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams gali įvykti birželio 29-ąją, sako Seimo pirmininkė. Premjeras sako, kad dėl referendumo bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, jei tam pritars ekspertai, o referendumui pavykus, Lietuva gali sulaukti finansinių sankcijų.
Po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio penktadienį „darbietė“ Loreta Graužinienė žurnalistams pranešė, kad nutarimo projekte, kuris bus teikiamas Seimui, bus įrašyta būtent ši referendumo data.
L.Graužinienė pabrėžė, kad tokį sprendimą valdantieji priėmė bendru sutarimu.
„Referendumo data bus birželio 29-a diena“, – sakė L.Graužinienė.
Ji pabrėžė, kad tokį sprendimą valdantieji priėmė bendru sutarimu. Anot jos, su prezidento ir Europos Parlamento rinkimais referendumo dėl žemės organizuoti nepavyks. „Teisiškai nespėjame“, – teigė ji.
„Daugiau kaip 300 tūkst. šalies piliečių parašų dėl referendumo paskelbimo yra surinkta pirmą kartą, todėl visos procedūros daromos pirmą kartą ir mes turime padaryti preciziškai, kad paskui kažkas apskundęs procedūrų nekvestionuotų referendumo,“ – pridūrė L.Graužinienė.
Ji taip pat pranešė, kad pasirengimas referendumui bus pradėtas iš karto, kai tik Seimas pradės darbą – kovo 10 dieną – jam bus pateiktas nutarimo projektas dėl referendumo organizavimo.
„Pagal Referendumo įstatymą yra privaloma sudaryti ekspertų grupę, todėl Seimas parlamentinius komitetus įpareigos, kad iki kovo 20 dienos ekspertai baigtų darbą, ir per mėnesį – iki kovo 29 dienos – turi būti priimtas Seimo nutarimas dėl referendumo surengimo ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių – tai yra ne anksčiau kaip birželio 29 dieną bus skelbiamas referendumas, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius“, – aiškino L.Graužinienė.
Seimo sudaryta ekspertų grupė turėtų pasakyti, ar reikalavime paskelbti referendumą teikiamas tekstas atitinka Konstituciją. Tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo.
A.Butkevičius: pritarus būtų kreipiamasi į Europos Teisingumo Teismą
Premjeras Algirdas Butkevičius sakė, jog jeigu ekspertai pasakys, kad reikia kreiptis į KT, taip ir bus padaryta.
Premjeras sako, kad Lietuvai referendume nutarus neparduoti žemės užsieniečiams, tarp kurių būtų ir Europos Sąjungos (ES) piliečiai, būtų kreipiamasi į Europos Teisingumo Teismą – jis priimtų tam tikrus sprendimus, kad Lietuva nevykdo stojimo į ES sutarties, numatančios, kad negalima drausti ES piliečiams įsigyti Lietuvoje žemės.
„Galimos ir tam tikros finansinės sankcijos“, – teigė premjeras.
Sankcijos Lietuvai gali būti įvairios, pavyzdžiui, ES paramos žemdirbiams, siekiančios apie 25 mlrd. litų, grąžinimas, būsimos paramos stabdymas.
Pasak A.Butkevičiaus, jos gali būti įvairios, pavyzdžiui, ES paramos žemdirbiams, siekiančios apie 25 mlrd. litų, grąžinimas, būsimos paramos stabdymas.
Saugikliai – dar prieš referendumą
L.Graužinienė pranešė, kad įstatymų pakeitimai dėl saugiklių žemės pirkėjams ir pardavėjams bus svarstomi nelaukiant referendumo rezultatų: „Jie bus teikiami lygiagrečiai.“
Premjeras prognozuoja, kad saugikliai dėl žemės pardavimo Seime bus priimti greičiau, negu įvyks referendumas.
Speciali žemės pardavimo saugiklius nagrinėjusi darbo grupė siūlo ateityje žemę Lietuvoje parduoti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, taip pat leisti ją įsigyti ES bei keturių Europos ekonominės erdvės valstybių – Šveicarijos, Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino piliečiams. NATO aljanso, kuriam priklauso Lietuva, ir trečiųjų šalių, kurios nepriklauso ES bendrijai, piliečiai Lietuvoje žemės įsigyti negalėtų. Norintys įsigyti dirbamos žemės taip pat turės atitikti ir papildomus reikalavimus – Lietuvos bendrovėms ir ūkininkams jie būtų beveik vienodi, o užsienio piliečiai turėtų įrodyti savo lojalumą Lietuvai.
Papildyta 11.37 val. Opozicija inicijuoja kreipimąsi į KT dėl Referendumo įstatymo
Seimo opozicija – konservatoriai ir liberalai – inicijuoja parlamento kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Referendumo įstatymo.
„Nereikia žmonių vedžioti už nosies – jeigu referendumas įvyks, o po to paaiškės, kad žmonių valios, išsakytos referendume, nėra galimybės įgyvendinti, nes tai prieštarauja Konstitucijai“, – aiškino Eligijus Masiulis
„Reikia išsiaiškinti, kokios referendumo priimtų sprendimų įgyvendinimo galimybės. Nereikia žmonių vedžioti už nosies – jeigu referendumas įvyks, o po to paaiškės, kad žmonių valios, išsakytos referendume, nėra galimybės įgyvendinti, nes tai prieštarauja Konstitucijai. Kad to neatsitiktų, kai jau bus išleisti pinigai referendumui, išreikšta valia, geriau tą padaryti dabar prieš apsisprendžiant dėl referendumo paskelbimo“, – kreipimosi motyvus BNS penktadienį aiškino vienas iš jo autorių Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Anot jo, KT turėtų pasakyti, ar „galima rengti referendumus, kuriems įvykus kiltų teisinė kolizija, kai viena konstitucinė nuostata prieštaraus kitai konstitucinei nuostatai“.
Opozicija siūlys Seimui priimti nutarimą kreiptis į KT su prašymu ištirti, ar Referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, kuriame įtvirtinta, kad Konstitucija yra vientisas, tiesiogiai taikomas aktas, kad negalioja joks įstatymas ar aktas priešingas Konstitucijai, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.
Anot kreipimosi iniciatorių, pagal dabartinį Referendumo įstatymą, Seimui, gavus ekspertų išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, nesuteikiama teisė spręsti dėl tokio referendumo skelbimo.
Įstatyme numatyta, kad Seimas, gavęs tinkamai įformintą grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka įstatymą, sesijos metu artimiausiame Seimo posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, parlamentas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ji negali būti pagrindas neskelbti referendumo.
„Taigi, suponuojama situacija, kai Seimas, net ir esant ekspertų išvadai apie galimą referendumui teikiamo teksto prieštaravimą Konstitucijai, neturi jam suteiktos teisės užkirsti kelią tokio teisės akto priėmimui. Šitaip Seimas negali vykdyti savo konstitucinės pareigos – nepažeisti Konstitucijos“, – teigiama kreipimosi į KT projekte.
Tikimasi socdemų paramos
E.Masiulio teigimu, nors kreipimosi projektą pasirašo dviejų opozicinių frakcijų – Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – atstovai, tikimasi, kad ją palaikys ir valdantieji socialdemokratai.
Į KT Seimas turėtų kreiptis prieš paskirdamas referendumo, kuriuo norima uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, datą.
„Kiek man žinoma, premjeras ir socialdemokratų atstovai yra išreiškę poziciją, kad jie sutiktų, jog reikėtų kreiptis į KT“, – BNS sakė liberalas.
Anot jo, į KT Seimas turėtų kreiptis prieš paskirdamas referendumo, kuriuo norima uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, datą.
Stodama į Europos Sąjunga Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galios. Tuo metu iniciatyvinė grupė surinko 300 tūkst. rinkėjų parašų ir siūlo rengti referendumą, kuriuo būtų siūloma tokį draudimą įrašyti į Konstituciją.
Referendumu taip pat siūloma nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst. parašų nuleisti kartelę referendumams skelbti.
