Šiais metais Lietuvos ir Lenkijos santykiai įkaito dėl priimto Švietimo įstatymo, kuriuo plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose, o 2013 metais ketinama suvienodinti lietuvių kalbos egzaminus lietuviams ir tautinių mažumų moksleiviams. Prieš šį įstatymą piestu stojo lenkų tautinė mažuma, mitinguose reikalavusi jį pakeisti.
„Galvoju, kad ypač mes kažkiek išlepinome savo brolius lietuvius, truputėlį juos sugadinome, sukuriant įspūdį per ilgus ilgus metus, toks buvo mano požiūris, kad šis jų kompleksų Lenkijos atžvilgiu supratimo rezervuaras iš lenkų pusės yra neišsemiamas, kad jie taip gali tempti ilgai“, – apie dvišalius santykius yra sakęs Lenkijos prezidento Bronislawo Komarowskio patarėjas tarptautiniais klausimais Romanas išskiriamas.
Apie Lietuvos ir Lenkijos santykius 15min.lt pasikalbėjo su V.Tomaševskiu.
– Santykiai taip lenkų ir lietuvių šiemet tapo itin įtempti. Daugiausia triukšmo kėlė priimtas Švietimo įstatymas. Jeigu jis būtų pakeistas, ar to užtektų, kad pašliję santykiai imtų taisytis?
– Žiūrint, kokius santykius turite omenyje, jei tarp valstybių – vienas klausimas, jei tarp žmonių – kitas klausimas, ekonominius – dar kitas klausimas. Tarp valstybių, kiek aš žinau, tie santykiai nėra blogi, visi apie tai kalba. Niekas nesakė, kad santykiai tarp valstybių yra blogi. Yra problema, kad dabartinė valdančioji dauguma nepaiso savo piliečių teisių dėl konkrečių dalykų, pavyzdžiui, negrąžina žemės, panaikino Tautinių mažumų įstatymą, pakoregavo Švietimo įstatymą.
Bet tai yra tik dabartinės daugumos veiksmai. Kai buvo Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tokių problemų nebuvo. Dabar valdančioji dauguma nežino, kuriame amžiuje gyvena, kad priėmė įstatymus, kurie diskriminuoja tautines mažumas. Yra dabartinė liberalų-konservatorių dauguma, ir yra šalies piliečiai – tautinės grupės: lenkai, rusai, baltarusiai. Tautinių mažumų mokyklos čia visada buvo, o panoro liberalai modifikuoti... Čia yra tik konfliktas tarp šalies piliečių – tautinės mažumos ir dabartinių valdančiųjų.
– Kodėl, jūsų nuomone, valdančioji dauguma, kaip jūs sakote, kovoja prieš tautines mažumas?
– Gal jie turi tokią artėjančių rinkimų strategiją, kad nukreiptų dėmesį nuo kitų svarbių problemų. Juk jiems nieko nepavyko nuveikti ekonomikoje, o lengviausia nukreiti dėmesį sukūrus kokią nors problemą.
Kodėl valdantieji priimta tokius keistus sprendimus? Kodėl koregavo Švietimo įstatymą, kai suinteresuota pusė prašė to nedaryti? Tai yra tam tikra provokacija, ir apie tai mes turime kalbėti. Pačių valdančiųjų reikia paklausti, kodėl jie taip elgiasi. Tie veiksmai – neteisėti, nes prieštarauja tarptautinėms normoms. Yra Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurioje aiškiai kalbama, kad nauji teisės aktai negali bloginti tautinių mažumų padėties. O valdantieji Tautinių mažumų įstatymą panaikino, tai reiškia, kad šimtu procentų pablogino padėtį. Švietimo įstatymą pakoregavo, ir taip pakoregavo, kad kita pusė liko nepatenkinta. Valdantieji turi labai mažą žmonių palaikymą, bet priima svarbiausius sprendimus ir daro konfliktą. Žinoma, tautinės mažumos turi gintis ir ginasi.
– Lenkija neseniai pareiškė pasitraukianti iš Visagino atominės elektrinės projekto, kai kurie apžvalgininkai teigia, kad tai lėmė pašliję santykiai. Kaip manote jūs?
– Aš nesu įsigilinęs, neturiu informacijos šiuo klausimu. Kalbant apie energetinius projektus, finansiniai klausimai turi lemiamą įtaką... Čia santykiai nėra svarbiausi.
