Aiškėja, kad tikrai sunkiai gyvenantys žmonės, net ir nuomodami savivaldybės būstą, apie nuosavą pastogę nesvajoja. Iš socialinių pašalpų ar minimalaus atlyginimo santaupų nesukaupsi, o vargdieniams ir bankai rankos netiesia.
Todėl savivaldybių būstų pardavimas stringa, nors juose gyvenančių šeimų pajamos ir yra 20 proc. ar daugiau didesnės už valstybės nustatytą dydį.
Dar blogiau, kad savivaldybės tuos butus parduoda pigiai, o naujus įrenginėja keliskart brangiau. Skaičiuoti mokantiems gyventojams toks valdžios verslas kelia pyktį ir perša mintis apie valdininkus apraizgiusią korupciją.
Kaina sukėlė abejonių
2015 m. lapkričio duomenimis, Šilalės savivaldybės būstų fonde yra 225 butai, iš jų 95 – socialiniai būstai. Nuo šių metų socialinių būstų gyventojai turi pristatyti savivaldybei pajamų ir turto deklaracijas.
Kai gyventojų pajamos viršija valstybės nustatytą dydį, pakeičiamas būsto statusas – iš socialinio jis tampa savivaldybės būstu.
Tie nuomininkai, kurie išsinuomojo socialinius būstus iki 2003 m. arba gyvena juose ne trumpiau kaip penkerius metus ir dabar neatitinka socialiniam būstui gauti keliamų reikalavimų, turi teisę būstus išsipirkti. Tokių parduodamų būstų Šilalėje yra 31.
Paskutinę lapkričio savaitę Šilalės rajono savivaldybės taryba priėmė pirmąjį sprendimą parduoti nuomininkei socialinį būstą – jį panoro įsigyti tos pačios savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Jovita Voverienė.
Taryba leido įkeisti turtą bankui, nurodydama, kad hipoteka įsigalios, kai pirkėja sumokės už būstą visą kainą ir įvykdys kitus įsipareigojimus.
Nedideliame miestelyje iškart pasklido abejonės, kodėl nuo neatmenamų laikų savivaldybėje dirbančiai ir ne patį mažiausią atlyginimą gaunančiai valdininkei tas būstas buvo suteiktas ir ar kaina, už kurią jis parduodamas, nėra pernelyg maža net Šilalei.
Politikų palaimintame sprendime rašoma, kad dviejų kambarių, 45,6 kv. m būstą su rūsiu Žemaitės gatvės 4-ajame name J.Voverienė turi teisę įsigyti už 13,7 tūkst. eurų.
Tokią buto vertę nustatė savivaldybės pakviestas nepriklausomas turto vertintojas. Tiesa, pirkėjai teks apmokėti ir turto vertinimo išlaidas – 173,7 eurų.
Vertina „ne iš lempos“?
Svarstant sprendimą parduodi savivaldybės butą buvusiam Šilalės policijos komisarui, dabartiniam savivaldybės tarybos nariui Algirdui Meiženiui ir jo kolegai Tadui Bartkui kilo klausimas, kiek kainuoja butas Šilalėje. Politikai sudvejojo, ar 13,7 tūkst. eurų yra „pakankama suma“ už butą kone pačiame miesto centre.
„Rinkėjai sako, kad už tiek dviejų kambarių buto Šilalėje nenupirksi. Gal reikėtų duoti įvertinti kitam vertintojui? Jei jūs neapmokėsite, aš galėsiu apmokėti“, – tarybos posėdyje siūlėsi A.Meiženis.
Įvedus eurą, Šilalėje butų kainos nekrito, o pernai butus savivaldybė pirko tikrai didesnėmis kainomis, nei dabar parduoda. Už gretimame, Žemaitės g. 2 name beveik tokį patį 45,86 kv. m butą pernai Šilalės savivaldybė sumokėjo 64 tūkst. Lt, tai atitinka 18 535 eurus.
Kone tiek pat – 17 956 eurų – kainavo ir 2 kambarių, 51,72 kv. m butas Dionizo Poškos gatvės 5 name. O 2013 m. Investicijų ir statybos skyriaus vedėjui už butą, tinkamą socialiniam būstui, savivaldybė sumokėjo daugiau nei 20 tūkst. eurų.
Prieš keletą metų Šilalės savivaldybė pastatė 5 mln. Lt kainavusį socialinių būstų daugiabutį. Kiekvienas iš 28 būstų savivaldybei kainavo beveik po 52 tūkst. eurų. Panašiai tiek butai kainuoja tik Vilniuje.
Palyginus perkamų ir parduodamų būstų kainas aiškėja, kad savivaldybė prarado ne mažiau kaip 5 tūkst. eurų. Bet gal toks ir yra „valdiškas verslas“ – pirkti brangiai, parduoti pigiai?
Šilalės rajono tarybos Finansų, investicijų ir verslo komiteto pirmininkas Dainius Bergeris bandė teisinti rajono valdžią, sakydamas, kad turto vertintojas buto kainą nustato „ne iš lempos“, atsižvelgia į sudarytus sandorius ir už savo sprendimą atsako.
Džiaugiasi, kad perka
„ŪP“ paklausus, kaip žmonės turėtų vertinti faktą, kad pirmąjį socialinį būstą savivaldybė parduoda savo darbuotojai, Šilalės savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja Reimunda Kibelienė tikino, kad jai tas pats, kas perka.
Mes tik džiaugiamės, kad perka, nesvarbu, kur žmogus dirba.
„Mes tik džiaugiamės, kad perka, nesvarbu, kur žmogus dirba. J.Voverienei pasisekė, kad gauna paskolą.
Kitiems, gyvenantiems iš socialinių pašalpų, bankai kreditų neduoda, todėl nesitikime, kad visus 30 būstų parduosime. Gerai būtų, kad pavyktų parduoti bent pusę“, – neslėpė už savivaldybės turto valdymą atsakinga darbuotoja.
Pasak R.Kibelienės, savivaldybės administracija yra gavusi tik keturis prašymus parduoti socialinius būstus. Du būstus jau įvertino nepriklausomas turto vertintojas.
Iki šių metų savivaldybė netikrindavo nuomininkų gaunamų pajamų – jei tik sugebėjo gauti socialinį būstą, valdišku turtu galėjo naudotis net milijonieriai.
Dabar visi socialinių būstų gyventojai įpareigoti pristatyti šeimos pajamų ir turto deklaraciją. Jei pajamos didesnės nei numatyta įstatyme, socialiniai būstai pervedami į savivaldybės būstų fondą ir juos leidžiama išsipirkti.
Tačiau patirtis rodo, kad galimybės išsipirkti socialinį būstą, jei nesi savivaldybės darbuotojas, ne tokios jau ir didelės. Ir 20 proc. didesnį nuomos mokestį savivaldybei mokėti sudėtinga bus tik tikriems varguoliams, gyvenantiems iš pašalpų ar minimalių atlyginimų.
Į kaimą keltis nenori
Šilalėje socialinių būstų laukia 181 šeima, iš jų – 32 jaunos šeimos, 16 šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, 16 asmenų, likusių be tėvų globos, 29 šeimos, turinčios neįgalių asmenų ar sergančių sunkiomis lėtinėmis ligomis.
Šilalėje socialinių būstų laukia 181 šeima, iš jų – 32 jaunos šeimos, 16 šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, 16 asmenų, likusių be tėvų globos, 29 šeimos, turinčios neįgalių asmenų ar sergančių sunkiomis lėtinėmis ligomis.
Būstų paklausa didžiulė, o laimė per metus nusišypso vos kelioms šeimoms. Siekdama patenkinti kuo daugiau gyventojų poreikių, Šilalės savivaldybė planuoja 12 socialinių būstų įrengti iš Pajūrio žemės ūkio mokyklos paveldėtame bendrabutyje.
Tam iš Regioninės plėtros fondo savivaldybė gali gauti iki 474 tūkst. eurų, dar apie 70 tūkst. eurų teks pridėti iš rajono biudžeto.
Taigi vienas naujas būstas Pajūrio miestelyje Šilalės savivaldybei gali kainuoti iki 45 tūkst. eurų.
Blogiausia, pasak rajono mero Jono Gudausko, kad mažas pajamas gaunančios šeimos į kaimą keltis nenori – iš trijų laukiančių eilėje socialinio būsto pasiūlymą priima tik viena.
