TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasaulio lietuvių bendruomenė: Valdovų rūmų atstatymas turi būti baigtas

Valdovų rūmai
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Valdovų rūmai
Šaltinis: BNS
0
A A

Šiuo metu įstrigęs Valdovų rūmų atstatymas Vilniuje turėtų būti baigtas, antradienį sakė Seime posėdžiaujantys Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai.

„Valdovų rūmai kiekvieną dieną kainuoja (...) Kodėl negalima to pietų korpuso baigti ir pradėti jį naudoti?“ – stebėjosi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos narė, JAV lietuvė Regina Narušienė, išklausiusi pranešimą apie dabartinę Valdovų rūmų būklę.

Kitas komisijos narys parlamentaras Juozas Olekas siūlė komisiją kreiptis į Vyriausybę ir paraginti ją leisti dabartiniam statybų rangovui – Panevėžio statybos trestui – baigti pirmąjį etapą, kad būtų galima pradėti eksploatuoti bent dalį pastato, o paskui jau spręsti, ką daryti su kita dalimi.
Anot jo, kaip galima priekaištauti rangovui, kad neįgyvendino sutarties laiku ir nebaigė statyti rūmų 2009 metų pirmą pusmetį, jeigu nebūdavo tam skiriama reikiamo finansavimo.

Kultūros viceministrė Nilojė Laužikienė antradienį Seimo ir PLB komisijos narius informavo, kad šiemet Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo darbai sustabdyti, nes Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė nutraukti sutartį su rangovu. Joje aptikta tiek daug teisės aktų pažeidimų, kad toliau jos vykdyti neįmanoma.

„Šiuo metu Kultūros ministerija su Ūkio ministerija ieško tinkamo sprendimo Valdovų rūmų atkūrimo darbams toliau vykdyti“, – sakė viceministrė.

Anot jos, siūlomi du variantai – dabartiniam rangovui leisti baigti statyti ir įrengti 53 proc. rūmų, o vėliau spręsti, kas turėtų baigti likusią pastato dalį, arba nedelsiant nutraukti rangos sutartį ir vykdyti naują viešąjį pirkimą.

„Naujo konkurso skelbimas yra terminai, procedūros. Tuomet nespėtume bent dalies patalpų įrengti iki pirmininkavo Europos Sąjungai pradžios“, – aiškino N.Laužikienė.  Kita vertus, jos teigimu, Vyriausybė nesiryžta rinktis pirmojo varianto.

Panevėžio statybos tresto skaičiavimu, pirmajam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. litų. „Be sutarties pakeitimo negalime žengti nė žingsnio, Viešųjų pirkimų tarnyba nedavė sutikimo. Iki šios dienos nuolat vyksta įvairiausius derybos. Nuo praėjusių metų gruodžio gal aštuoni susitikimai įvairiausiais lygiais buvo, bet sprendimo galutinio nėra“, – pasakojo kultūros viceministrė.

Komisijos nariai atkreipė dėmesį, kad rūmų konservavimas taip pat kainuos brangiai. Tikslių skaičiavimų dar nepadaryta, tačiau esą vien šilumai palaikyti pastate per žiemą reikėtų išleisti apie 2,3 mln. litų. Panevėžio statybos tresto skaičiavimu, pirmajam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. litų.

Valdovų rūmų atkūrimo fondo valdybos pirmininkas Algirdas Vapšys teigė, kad jeigu ir toliau bus delsiama priimti sprendimą, nebeprireiks ir 16 mln. litų, kurie šiemet skirti Valdovų rūmams. Jo teigimu, tiesiog nebus spėta padaryti visų numatytų darbų.

Pasak jo, per 10 metų Valdovų rūmų atkūrimui aukojo apie 70 tūkst. žmonių.  „O kur jų lūkesčiai, kas juos patenkins?“ – retoriškai klausė fondo atstovas ir pabrėžė, kad aukotojai rūmams sunešė 6 mln. litų.

Valstybės kontrolės atstovė Rasa Gabrilavičienė teigė, kad jų įstaiga neprieštarautų, jeigu sutartyje būtų padaryta pakeitimų, pašalinant numatytus trūkumus.

Pernai atlikę Valdovų rūmų atkūrimo veiklos auditą, auditoriai konstatavo, kad atstatymas vykdomas nerezultatyviai, darbai nebaigti iki numatyto laiko, lėšos naudotos neefektyviai, istoriniai menotyriniai tyrimai buvo neefektyvūs, kai kurie archeologiniai tyrimai vykdyti tyrinėtose vietose, projektavimo darbai pabrango nuo 6 mln. iki 16 mln. litų, muziejus dirba nepripažintu naudoti pastate.

Valdovų rūmų atstatymo kaina per dešimtmetį pabrango daugiau nei tris kartus – nuo 114 iki 367 mln. litų.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min