Nors Valdovų rūmai dar nebaigti statyti ir neįrengti, nuo metų pradžios veikiančioje biudžetinėje įstaigoje – Valdovų rūmuose – per metus įdarbinti 72 darbuotojai. Šiuo metu dirba 70, kadangi 2 yra tėvystės atostogose.
„Toks klausimo kėlimas, kad egzistuoja 70 žmonių, kurie dykai valgo duoną, nors rūmai neatidaryti, yra pirmiausia nekompetencijos ženklas, arba () pavydo apraiška, konkurencijos ir visokių kitokių aplinkybių išdava“, – trečiadienį per spaudos konferenciją aiškino V.Dolinskas.
„Valdovų rūmai iš tikrųjų labiausiai gąsdina muziejus, tapusius tiesiog senienų saugyklomis, kuriose lankytojai nelabai pageidaujami“, – dėstė Valdovų rūmų direktorius.
Paklaustas, kas tas intrigas rezga, V.Dolinskas aiškino „nenorintis nusileisti iki tolio lygio“.
Anot jo, teiginiai, kad rūmai dar neatsidarė, o juose dirba 70 žmonių, yra suformuluoti „primityviai ir suktai“ – esą šie žmonės turi tiek darbo, kad ne kiekvienas senas daugiau darbuotojų turintis muziejus „gali pasigirti tokiais rezultatais“.Valdovų rūmai iš tikrųjų labiausiai gąsdina muziejus, tapusius tiesiog senienų saugyklomis, kuriuose lankytojai nelabai pageidaujami.
„Noriu pareikšti, kad taip, pastatas neatsidarė (), bet ne pastatas – institucijos veiklos esmė, ji gali veikti kitame pastate. Mūsų parodos vyksta pas kolegas – Lietuvos taikomosios dailės muziejuje. (...) Rūmai su šiandien esančiais 70 darbuotojų veikia kaip nacionalinis muziejus ir vykdo iš esmės visas nacionaliniam muziejui () pritinkančias ir priklausomas funkcijas“, – tvirtino V.Dolinskas.
Tuo metu premjeras Andrius Kubilius pripažino abejojantis, ar racionalu nebaigtuose rūmuose laikyti 70 darbuotojų.
„Jeigu iš tiesų ten dirba tiek daug žmonių jau dabar, tai kyla klaustukų, ar tai yra racionalu. Yra Valdovų rūmų priežiūros komisija, kuriai vadovauja prezidentas Algirdas Brazauskas, sakiau, kad reikėtų aptarti“, – trečiadienį žurnalistams sakė A.Kubilius.
Kita vertus, jis prisipažino nežinąs, ką dabar reikėtų daryti su muziejuje jau dirbančiai žmonėmis.
Valdovų rūmų statyba dėl lėšų stygiaus iki šiol nėra baigta, nors juos planuota atidaryti 2009 metų liepos 6–ąją per oficialias Lietuvos tūkstantmečio iškilmes. Tikintis, kad rūmai duris atvers tą dieną, planuota, kad juose dirbs 150 žmonių.
„Darbuotojų nebuvo priimta kaip planuota, tad darbo užmokesčio fondo dalis tikrai bus grąžinta į biudžetą“, – tikino įstaigos direktorius.
Įstaigoje rudenį priimta naujausia darbuotoja – trečioji direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Jolanta Karpavičienė, dirbanti nuo lapkričio mėnesio. Be jos direktoriaus Vydo Dolinsko pavaduotojais dar dirba Danius Malinauskas bei Eduardas Kauklys.
Teisės ir personalo klausimus kuruojantis D.Malinauskas užsiminė, kad artimiausiu metu naujų darbuotojų priimti „greičiausiai“ neplanuojama – esą tokie planai galės atsirasti tik paskelbus tikslią rūmų atidarymo datą.
„Artimiausiu metu greičiausiai nebus jokių pokyčių, nes pokyčiai gali prasidėti tik tada, kai mes žinosime, kurią dieną atidaromi rūmai“, – teigė jis. Anot D.Malinausko, rūmuose turėtų užtekti planuotų 150 darbuotojų.
V.Dolinsko teigimu, nebebus daugiau priimama „su turiniu“ dirbančių skyrių darbuotojų – rūmus atidarius, prireiks tik lankytojus aptarnaujančio personalo: kasininkų, rūbininkų, budėtojų ir panašiai.
D.Malinauskas tikino, kad šiuo metu dirbantieji rūmuose yra entuziastingi, kupini idėjų, itin kvalifikuoti – 10 mokslo daktarų, keli artimiausiu metu apsiginsiantys mokslinius darbus, skyrių vadovai ir jų pavaduotojai, direktoriaus pavaduotojai priimti tik po viešo konkurso. Anot V.Dolinsko, jie dirba savaitgaliais, aukoja laisvalaikį ir panašiai.
D.Malinausko duomenimis, vidutinis rūmų darbuotojo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekia 1800 Lt (atskaičius mokesčius – 1368 Lt).
Direktoriaus pavaduotojai, „truputį netiksliais“ jo duomenimis, „į rankas“ vidutiniškai gauna 2400 Lt, skyriaus vedėjas – 2200 Lt, aukštąjį išsilavinimą turintys ir kultūros darbuotojams priskiriami muziejininkai – 1800 Lt, ne kultūros darbuotojai – 1200 Lt. „Jie suapvalinti į gražesnę pusę“, – užsiminė direktoriaus pavaduotojas.
Biudžetinė įstaiga – nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai įsteigta nuo šių metų sausio 1-osios. Valdovų rūmų steigėjas yra Kultūros ministerija, tačiau įstaiga yra savarankiška asignavimų valdytoja.
Valdovų rūmams kitąmet numatoma skirti 12 mln. Lt.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad baigti rūmų statybą artimiausiu metu nėra jokių galimybių. Remiantis skaičiavimais, tam dar reikėtų 150 mln. Lt.
Valdovų rūmams nuo 1995 metų jau išleista daugiau kaip 200 mln. Lt.
Prieštaringai vertinamas Valdovų rūmų atkūrimas yra vienas didžiausių kultūros srities investicinių projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987–2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.
