Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valdovų rūmus jų atkūrėjas vadina istorinio pastato pavidalą turinčiu gaubtu

Valdovų rūmai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Valdovų rūmai
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Valdovų rūmų atkūrimo projekto koordinatorius Audronis Katilius šį prieštaringai vertinamą 367 mln. litų kainuojantį objektą Vilniaus centre pavadino istorinio pastato pavidalą turinčiu gaubtu, kurį nuspręsta statyti siekiant apsaugoti atkastas istorines liekanas.

Ketvirtadienį konferencijoje „Kam naudinga nacionalinės svarbos projektą aplipdyti skandalais, o Valdovų rūmų atkūrėjus paversti situacijos įkaitais?“ dalyvavę Valdovų rūmų atstatymui vadovavę paveldosaugininkai, architektai ir statybininkai sakė esantys įsitikinę, kad šio objekto atkūrimas vyko skaidriai.

Jie abejojo neseniai paskelbtomis kritiškomis Valstybės kontrolės išvadomis apie šias statybas ir buvo įsitikinę, jog prokurorai, kurie šiuo metu taip pat jas vertina, nieko neteisėto šiame procese neras.

„Prieš pradedant rūmų atkūrimą, o dar tiksliau prieš pradedant tyrimus, reikėjo apsispręsti, ką mes darysime. Atkast, palikt sunykti tokias svarbias ir reikšmingas Lietuvos istorijai liekanas negalima buvo. Aišku, žymiai pigiau būtų kainavęs kažkoks stiklinis gaubtas, kaip čia buvo siūloma – kaip Luvro piramidė“, – konferencijoje sakė A.Katilius.

Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas tvirtino, kad rūmų atstatymą teigiamai vertina Vakarų šalių ekspertai ir specialistai, o atstatymo eiga rodoma tarptautiniuose paveldosaugos kataloguose.

„Bet įsivaizduokime senamiestyje, Lietuvos širdyje, praktiškai regeneruojamų pilių viduryje kažkokį milžinišką naujadarą, kuris būtų iš naujų, pigių medžiagų. Kaip tai atrodytų? Palaipsniui buvo prieita prie išvados: kadangi reikia sudaryti reikiamą mikroklimatą liekanų apsaugai, reikia daryti gaubtą, tačiau tas gaubtas turėtų istorinio pastato, buvusio šitoje vietoje, pavidalą“, – kalbėjo jis.

Rūmų statytojai negalėjo įvardyti konkrečių skaičių, kiek kainavo konkretūs atkūrimo darbai – statyba ar projektavimas.

„Dokumentus reikia pažiūrėti, čia šimtai darbų“, – į klausimą, kiek kainavo senoviniu būdu atliktas pastato išorės sienų tinkavimas, atsakė vienas konferencijos dalyvių.

Paklausus, kodėl pastato statyba ir projektavimas vyko kartu, Projektavimo ir restauravimo instituto direktorius architektas A.Katilius sakė, kad nuolat buvo atkasami nauji mūrai, todėl kiekvienąkart reikėjo naujų projektavimo darbų.

„Kažkas atkasama, pasiekiamas mūro pamatų padas, bet tai yra dar ne seniausi mūrai, kiti yra. Tam, kad būtų galima kasti toliau, archeologinių tyrimų metu reikia, kad statybininkai pamatus sutvirtintų, ir taip kelis kartus. Buvo parengta išankstinė retrospekcija, įsivaizdavome, kaip kas bus, tačiau kiekvieną kartą atkasus neįmanoma buvo žinoti, ką rasime. Nuolat rasdavome ką nors kita ir tai koreguodavo visus sprendimus“, – sakė architektas.

Tam, kad dalis rūmų galėtų priimti lankytojus, A.Katiliaus teigimu, dar reikėtų 32 mln. litų, o visam kompleksui baigti reikia 103 mln. litų. Valdovų rūmų projekto vadovas Ričardas Bitovtas sakė, kad rūmai lankytojams duris galėtų atverti kitų metų pabaigoje.

Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas tvirtino, kad rūmų atstatymą teigiamai vertina Vakarų šalių ekspertai ir specialistai, o atstatymo eiga rodoma tarptautiniuose paveldosaugos kataloguose. Pasak jo, Valdovų rūmų vietoje rasti radiniai leidžia „perrašyti Lietuvos istoriją“ ir „patikslinti Lietuvos krikščioniškosios civilizacijos chronologiją“.

„Valdovų rūmų teritorija, jos radiniai – ne šiaip kokia šukelė, kaip neseniai buvo kalbama. Tai daugiau nei 300 tūkst radinių, tiesiogiai susijusių su Lietuvos istorija, kultūros ir meno židinių, valstybės valdovų rezidencija. Valdovų rūmų atkūrimo projektas kur kas palankiau, o tiksliau – itin teigiamai, vertinamas pasaulio bendruomenės specialistų, ne prisistatančių specialistais, bet tikrų specialistų“, – kalbėjo V.Dolinskas.

Jis svarstė, „kodėl kai kurie politikai ypač didelį dėmesį skiria Valdovų rūmams ir dažnai skleidžia tikrovės neatitinkančius faktus“, ir pabrėžė, kad Valstybės kontrolės išvados apie šį objektą paskelbtos tą dieną, kai ši institucija „po poros valandų turėjo atsiskaityti už darbą Seime“.

Kalbėdamas apie atkūrimo metu pabrangusius istorinius tyrimus ir keliskart rengtas keliones į Italiją, jis pabrėžė, kad istorikai „ištisais metais sėdi bibliotekose ir archyvuose, kartais nieko nerasdami“.

Valstybės kontrolės išvados atskleidė, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų statyba pabrango nuo 114 mln. iki daugiau kaip 367 mln. litų.

Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Vilniuje atstatant LDK valdovų rūmus.

Tyrimas pradėtas susipažinus su Valstybės kontrolės pateikta audito ataskaita ir įvertinus joje pateiktus faktus bei gavus papildomų duomenų. Prezidentė susidariusią situaciją pavadino sudėtinga.

Valstybės kontrolės duomenimis, per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų. Auditoriams užkliuvo, kad statant naują pastatą taikyti restauraciniai darbų įkainiai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min