Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valinskas: Lietuvoje matomas polinkis pataikauti vis labiau įžūlėjančiai Rusijai

Arūnas Valinskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Arūnas Valinskas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvoje matomas polinkis pataikauti vis labiau įžūlėjančiai Rusijai, antradienį pareiškė buvęs Seimo pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas.

Parlamentaro įsitikinimu, ši tendencija stebima jau dešimt mėnesių. A.Valinsko teigimu, iki šiol ji sieta daugiausia su prezidentės Dalios Grybauskaitės vykdyta politika, bet pastaruoju metu tokia politika esą išplito.

„Iki šiol polinkis pataikauti vis labiau įžūlėjančiai Rusijai, kurį stebime jau mažiausiai dešimt mėnesių, dažnai viešoje erdvėje buvo siejamas tik su naujai išrinkta valstybės vadove. (...) Tačiau niekada nemanėme ir nemanome, kad vieno, nors ir labai aukštas pareigas einančio asmens, politinių realijų ir jų tarpusavio sąsajų nepakankamas išmanymas turėtų lemti mūsų santykius su kitomis broliškomis respublikomis ir valstybėmis, ir ypač tautomis“, – antradienį per spaudos konferenciją pareiškė A.Valinskas.

Į politiką iš pramogų verslo atėjęs Seimo narys atkreipė dėmesį, kad į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines nebuvo pakviestas Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, o D.Grybauskaitė atsisakė vykti į Gruzijos Nepriklausomybės metinių minėjimą.

Į politiką iš pramogų verslo atėjęs Seimo narys atkreipė dėmesį, kad į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines nebuvo pakviestas Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, o D.Grybauskaitė atsisakė vykti į Gruzijos Nepriklausomybės metinių minėjimą.

Be to, praėjusią savaitę iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės išbrauktas rezoliucijos projektas dėl situacijos Gruzijoje. Juo Maskva būtų paraginta išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Gruzijos teritorijos.

„Nustebino žinia, kad jau parengta rezoliucija, kuria artėjant Gruzijos Nepriklausomybės dienai turėjo būti bent morališkai paremta ši mums draugiška ir daug iškentėjusi šalis, yra blokuojama Seime mūsų gerbiamų kolegų, kurių kova už Lietuvos ir kitų šalių Nepriklausomybę buvo pamatinės vertybės. Dabar jos kažkur dingo“, – kalbėjo A.Valinskas.

Jis patvirtino kitų politikų įtarimus, kad rezoliucijos projektas iš Seimo darbotvarkės „dingo“ nenorint suteikti preteksto Rusijos premjerui Vladimirui Putinui neatvykti į Vilnių. Rusijos ministras pirmininkas pakviestas į birželio pradžioje Lietuvos sostinėje rengiamą Baltijos jūros valstybių viršūnių susitikimą.

A.Valinskas tvirtino esąs už visapusiškų santykių su Rusija plėtojimą. „Bet kategoriškai nemanome, kad tai turi vykti vertybių Lietuvos užsienio politiko išsižadėjimo sąskaita“, – sakė TPP pirmininkas.

Pokyčius santykių su Gruzija atžvilgiu ji pavadino atgrasiais.

„Mūsų tautas ir šalis sieja panašūs likimai, kad ir kaip nemalonu būtų tai sakyti, bendras išorės grėsmės šaltinis. Visai tikėtina, kad ne Gruzija, o Lietuva galėjo tapti priešiškos jėgos agresijos auka, jeigu nebūtų spėjusi laiku įstoti į NATO, – kalbėjo A.Valinskas. – Deja, pastarųjų metų tendencijų, vis labiau ryškėjančių mūsų šalies užsienio politikoje, taip pat – ir Gruzijos atžvilgiu, niekaip nepavadinsi nei pozityviomis, nei perspektyviomis. Niekur turbūt mūsų užsienio politikos pokyčiai nėra tokie atgrasūs, kaip mūsų neva naujajame požiūryje į Gruziją.“

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis pabrėžė, kad minėta Seimo rezoliucija jo šaliai – labai svarbi.

„Nepaisant to, kad ši rezoliucija kol kas nėra priimta, ją galima palyginti su lašu vandens ilgai dykumoje esančiam žmogui. Tai – Gruzijai labai svarbi rezoliucija, tikriausiai pati svarbiausia, kokia yra kada nors buvusi“, – kalbėjo diplomatas.

A.Valinskas svarstė, kad rezoliucija dėl padėties Gruzijoje gali likti nepriimta. Jis žadėjo šį klausimą kelti per valdančiosios koalicijos susitikimus.

Rezoliucijos projekte, kurį parašais parėmė 76 parlamentarai, siūloma paraginti Rusiją išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Gruzijos teritorijos.

Besitęsiantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimas Gruzijos teritorijoje bei „marionetinių režimų“ veikla Abchazijoje ir Pietų Osetijoje dokumente vertinama kaip atitinkamų Gruzijos teritorijos dalių neteisėta okupacija.

A.Valinskas svarstė, kad rezoliucija dėl padėties Gruzijoje gali likti nepriimta. Jis žadėjo šį klausimą kelti per valdančiosios koalicijos susitikimus.

Lietuvos Seimas savo ruožtu turėtų paskelbti pripažįstantis Gruzijos teritorijos, kurios dalimi yra Abchazijos autonominės respublikos ir Pietų Osetijos autonominio vieneto teritorija, vientisumą.
Rusija yra paskelbusi pripažįstanti šių respublikų nepriklausomybę, nors likusi tarptautinė bendrija ir toliau jas laiko Gruzijos dalimi.

„Atkuriant taiką ir saugumą Rusijos ir Gruzijos konflikto zonoje turi būti vadovaujamasi šiais svarbiausiais principais: Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Gruzijos teritorijos dalių, okupuotoje Gruzijos teritorijoje veikiančių pseudovalstybinių marionetinių darinių nepripažinimas, jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas, saugus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimas į namus, Gruzijos jurisdikcijos atkūrimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje“, – rašoma rezoliucijos projekte.

Pagal projektą, Lietuvos Seimas paragintų abi konflikto šalis sudaryti sąlygas dialogui vykdant įsipareigojimus pagal 2008 metų rugpjūčio 12 dienos paliaubų susitarimą ir susilaikyti nuo veiksmų, eskaluojančių konfliktą bei atitolinančių taikų ir atitinkantį tarptautinę teisę konflikto sprendimą.

Lietuvos prezidentei ir Vyriausybei siūloma „vadovautis šios rezoliucijos principais sprendžiant užsienio politikos klausimus ir ją vykdant, taip pat siekti, kad šie principai būtų įgyvendinami formuojant ir vykdant Europos Sąjungos bendrąją užsienio politiką, sprendžiant tarptautinio saugumo ir žmogaus teisių klausimus Jungtinėse Tautose, NATO, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje, Europos Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min