„Simboliškai turbūt gražu būtų, jei visi sutartume ir pasakytume, nematyčiau aš čia kažkokios didelės tame problemos, galime tą padaryti, bet tiesiog pragmatiškai žiūrint, tai nebus toks dalykas, kuris kažkokiu būdu užkirstų kelią pasikeitus valdantiesiems ar dar kažkam priimti kitą sprendimą“, – Žinių radijui trečiadienį sakė europarlamentaras.
„Net įstatymuose Konstitucinis Teismas neleidžia procento numatyti, nes tai mažina lankstumą Vyriausybei reaguoti į esamą situaciją ir panašiai“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad šiuo metu šalies vadovai yra sutarę iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 5–6 proc. BVP. Šis finansavimas yra susietas su tikslu išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją ir priimti Vokietijos brigadą.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė praėjusią savaitę pasiūlė strateginiuose dokumentuose įtvirtinti, kad didesnis nei 5 proc. BVP finansavimas gynybai išliks ir po 2030 metų.
Pritarimą, kad politinės partijos galėtų susitarti dėl gynybos finansavimo po 2030 metų, išsakė ir prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius.
Anot A.Verygos, visos politinės partijos šiuo metu sutinka su siūlymu ir po 2030 metų gynybai skirti bent 5 proc. BVP.
„Aš bent negirdžiu iš nė vienos politinės jėgos, kad būtų kažkur prieštaravimas ar abejojimas, ypač šiandieniniame kontekste. Tai nelabai žinau, kodėl norima tokiu būdu savotiškai apsidrausti“, – sakė jis.
