Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 14d. 15:08

„Valstiečių“ reforma judės į priekį: skaudžiausiai smogtų provincijos gyventojams?

Agnė Širinskienė, Auerlijus Veryga, Ramūnas Karbauskis, Saulius Skvernelis
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Agnė Širinskienė, Auerlijus Veryga, Ramūnas Karbauskis, Saulius Skvernelis

Didžiausios valdančiosios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – deleguoto Aurelijaus Verygos vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neatsisakė planų optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigas. Nors tikinama, kad nė viena ligoninė nebus uždaryta, opozicijos atstovai mano, jog kai kuriuose rajonuose vietoj jų gali likti tik slaugos skyriai.

Nepasisekus judėti sveikatos priežiūros įstaigų optimizavimo link ir prezidentei Daliai Grybauskaitei pernai vetavus tam reikalingas įstatymo pataisas, valdantieji žada „antrą dublį“. Seimo pavasario sesijos metu ketinama priimti patobulintą įstatymų paketą, atversiantį duris pokyčiams gydymo įstaigose.

SAM atstovai žada, kad regionuose ligoninių nesumažės, tačiau jų teikiamos paslaugos persiskirstys. Rimtesniam gydymui teks vykti į didžiąsias ligonines.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno klinikose
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno klinikose

Opozicijos politikai aiškina, kad reforma taps skaudžiu smūgiu regionų gyventojams. Naujo SAM plano su nerimu laukia ir ligoninių atstovai.

Planą pristatys visuomenei

SAM vyriausiasis patarėjas Gintaras Kacevičius priminė, kad pernai Seimas buvo priėmęs ministerijos parengtus įstatymų pakeitimus, kuriais buvo sudarytos teisinės prielaidos sveikatos priežiūros įstaigų tinklui šalies mastu optimizuoti. Tačiau jie buvo vetuoti D.Grybauskaitės.

„Todėl, kol nebus priimti reikiami įstatymai, sveikatos priežiūros įstaigų optimizavimo planas negalės būti parengtas. Tačiau tikimasi, jog 2019 metų pavasario sesijoje Seimas svarstys ir priims įstatymų projektus, pataisytus pagal prezidentės nurodytas pastabas“, – aiškino jis.

Tikimasi, jog 2019 metų pavasario sesijoje Seimas svarstys ir priims įstatymų projektus, pataisytus pagal prezidentės nurodytas pastabas.

Pasak G.Kacevičiaus, atnaujintame įstatymų pakeitimų pakete numatyti optimizavimo plano rengimo kriterijai bei punktas, jog šį planą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

„Parengus planą, jis bus pristatytas visuomenei ir suinteresuotoms pusėms bei bus laukiamos suinteresuotų šalių pastabos ir pasiūlymai“, – kalbėjo ministerijos vyriausiasis patarėjas.

Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr./Gintaras Kacevičius
Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr./Gintaras Kacevičius

Spręs ligoninių lovų problemą

G.Kacevičiaus teigimu, svarbiausias sveikatos priežiūros įstaigų optimizavimo tikslas – visiems šalies gyventojams užtikrinti saugių ir aukštos kokybės stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų prieinamumą, pritaikyti paslaugų teikimą kintantiems gyventojų poreikiams ir pasiekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.

„Taip pat siekiama išspręsti perteklinio ir neefektyvaus dabartinio ligoninių tinklo problemą (ligoninių lovų perteklius, jų nepakankamas funkcionavimas, pacientų stoka sumažėjus gyventojų, pacientų išvykimas gydytis į didesnes ligonines, dažnai – neigiami ligoninių finansiniai rezultatai, šiuolaikinių vadybos principų trūkumas) bei įvardyti aiškias aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ligoninių tinklo plėtros perspektyvas, sukurti prielaidas racionaliai planuoti ir vykdyti visų rūšių investicijas į šį tinklą: jo infrastruktūrą, brangią medicininę įrangą, aprūpinimą kvalifikuotu medicinos personalu“, – kalbėjo jis.

Startas – nuo 2020 metų

Jei Seimas pavasario sesijoje priimtų reikiamus įstatymų pakeitimus, aktyviojo gydymo paslaugų konsolidavimo planas galėtų būti parengtas šią vasarą, o jo įgyvendinimas prasidėti nuo 2020 metų.

G.Kacevičius tikino, kad plano įgyvendinimas būtų laipsniškas ir kompleksinis kelių metų procesas, pacientams išsaugantis konsoliduojamų aktyviojo gydymo paslaugų pakankamą prieinamumą, o gydymo įstaigoms sudarantis sąlygas prisitaikyti prie vykstančių pokyčių.

Kauno klinikinės ligoninės nuotr./Kauno klinikinės ligoninės Infekciniame skyriuje
Kauno klinikinės ligoninės nuotr./Kauno klinikinės ligoninės Infekciniame skyriuje

„SAM pabrėžia, jog optimizuojant nebus uždaryta nei viena ligoninė, ir prašo gyventojų nepasiduoti savanaudiškų tikslų turintiems manipuliatoriams.

Tačiau akivaizdu, kad būtina pertvarkyti daugelio ligoninių organizacinę struktūrą, nes kai kuriose iš jų dėl sumažėjusio pacientų skaičiaus ir specialistų trūkumo tapo sudėtinga užtikrinti reikiamos kokybės ir saugias paslaugas, dėl to didelė dalis pacientų susirgę jau šiandien išvyksta gydytis į didesnes ligonines“, – aiškino SAM vyriausiasis patarėjas.

Didelė dalis pacientų susirgę jau šiandien išvyksta gydytis į didesnes ligonines.

Jis tvirtino, kad dėl aktyviojo gydymo paslaugų konsolidavimo bus išsaugotas pakankamas šių paslaugų prieinamumas visos šalies gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

Esą vienas svarbiausių kriterijų, įrašytų Seimui planuojamuose teikti įstatymų projektuose, yra geografinio prieinamumo kriterijus: kad bet kuris Lietuvos gyventojas privalo turėti galimybę automobilių keliais pasiekti artimiausią aktyviojo gydymo paslaugas teikiančią ligoninę ne vėliau kaip per 60 minučių.

CTS.lt nuotr./Greitosios pagalbos automobilis „Nissan Navara“ (paruoštas CTS)
CTS.lt nuotr./Greitosios pagalbos automobilis „Nissan Navara“ (paruoštas CTS)

„Optimizavimo metu į stambesnes ligonines siekiama konsoliduoti labai brangias stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, kurioms teikti būtina išplėtota infrastruktūra, visą parą dirbančios tarnybos, aprūpinimas kvalifikuotu medicinos personalu ir medicinine įranga.

Tokiose daugiaprofilinėse ligoninėse pacientas ne tik gaus geresnės kokybės paslaugas, bet ir bus saugus, nes, jo sveikatos būklei pakrypus viena ar kita linkme, čia pat bus įvairaus profilio specialistai, kurie bendromis jėgomis pacientui galės padėti“, – dėstė G.Kacevičius.

Daugiaprofilinėse ligoninėse pacientas ne tik gaus geresnės kokybės paslaugas, bet ir bus saugus.

Jis kalbėjo ir apie tai, kad stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų konsolidavimas jokiu būdu nereiškia ir visų kitų paslaugų, kurias šiandien ligonines teikia, konsolidavimo.

Esą svarstoma ligoninėse didinti ambulatorinių, dienos stacionaro, diagnostinių, reabilitacijos, slaugos ir kitų paslaugų apimtis, didinti jų įvairovę tam, kad būtų geriau tenkinami gyventojų poreikiai sveikatos priežiūrai ir didinamas labiausiai reikalingų paslaugų prieinamumas.

„Taigi, regionuose ligoninių nesumažės, tik jų teikiamos paslaugos persiskirstys. O regionų gyventojams bus užtikrinta sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir saugumas, kartu išsaugant jų pakankamą prieinamumą“, – tikino G.Kacevičius.

Taigi, regionuose ligoninių nesumažės, tik jų teikiamos paslaugos persiskirstys.

Katastrofa rajonų žmonėms

Tačiau tokios SAM vizijos ir planai priimtini ne visiems. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas sako, kad, sprendžiant pagal tai, kokie siūlymai dėl sveikatos priežiūros įstaigų optimizavimo jau buvo teikti, ir tai, ką, jo žiniomis, planuojama siūlyti dabar, iš esmės rajonų ligoninėse teikiamos paslaugos turėtų susitraukti iki slaugos.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Antanas Matulas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Antanas Matulas

„Jų noras, ketinimas plėsti tai yra beprasmis, dėl to, kad šiandien ligoninėse slaugos lovų pakanka, jos neužpildomos. Šiandien yra ta norma – dvi lovos tūkstančiui gyventojų ar daugiau, to iš esmės užtenka. Galite klausti bet kokios rajono įstaigos vadovo. Slaugos lovų trūksta Vilniuje, Kaune, dideliuose miestuose“, – tikino jis.

A.Matulo teigimu, kai kurias retai teikiamas paslaugas, tarkime, akušerijos, chirurgijos, mažesnėse ligoninėse, reikia optimizuoti, perkelti į didesnes gydymo įstaigas.

„Bet čia kalbame iš esmės apie terapijos skyrius profilyje, kurio, pagal jų du kartus teiktus projektus, nebelieka. Tai čia yra katastrofa rajonų žmonėms. Todėl, kad vyresni, sergantys lėtinėmis ligomis žmonės, kurių yra pilna, o sergamumas nemažėja, negalės gydytis, nes niekas jų nepriims į didesnes ligonines. Jos yra tiesiog perpildytos. Čia yra didžiulė problema, nes, kaip ir sakau, pagal jų planą iš esmės turi likti slauga“, – piktinosi parlamentaras.

Tai čia yra katastrofa rajonų žmonėms.

Nutoltų ir kitos medicininės paslaugos

A.Matulas minėjo kelias rajonų ligonines, kur šiuo metu yra išlikę kai kurie gydymo paslaugų profiliai, pavyzdžiui, Joniškio, Pasvalio, Biržų. Anot jo, iš teikiamų slaugos paslaugų jų pajamos sudaro nuo 8 iki 14 procentų nuo visų įplaukų.

„Kaip įsivaizduojate, jeigu ligoninei atima visas pajamas, palieka tik 8, 15 ar 14 procentų, tai ar ji išsilaikys, ar ji toliau vadinsis ligonine?“, – klausė jis.

Taip pat, A.Matulo žiniomis, optimizuojant gydymo paslaugas gali būti siūloma taikyti gyventojų skaičiaus kriterijų, reikalingą ligoninei teikti tam tikras paslaugas.

15min skaitytojo nuotr./Eišiškių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei Šveicarijoje padovanotos lovos
15min skaitytojo nuotr./Eišiškių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei Šveicarijoje padovanotos lovos

„Viena ligoninė – tam tikram gyventojų skaičiui. Tai jau girdėjome tris skaičius: 70 tūkstančių gyventojų – viena ligoninė, 50 tūkstančių ir 30 tūkstančių. Pagal bet kurį kriterijų, absoliuti didžioji dauguma rajoninių ligoninių tiek nė neturi.

Tačiau čia problema dar ir kita. Jeigu atima specializuotus profilius, pavyzdžiui, chirurgija, akušerija, kai kur yra neurologija, traumatologija, reiškia, su slauga, kad ir ta pačia terapija, išlaikyti kitas tarnybas bus neįmanoma: ir priėmimo skyrius, ir radiologines, laboratorines tarnybas.

Už jas atskirai neapmoka Ligonių kasa. Ji apmoka už paslaugas, o tos tarnybos išlaikomos iš kitų bendrų paslaugų sumos. Jeigu rajonai neteks specializuotų paslaugų, ligoninės neišlaikys, kad ir radiologinės tarnybos. Paslaugos irgi nutols nuo gyventojų“, – prognozavo opozicijos atstovas.

Svarbu ne vien ekonominiai rodikliai

Lietuvos ligoninių asociacijos vadovas Dalis Vaiginas teigė, kad tiek ligoninių darbuotojai, tiek pacientai, matyt, nelabai ramiai laukia SAM plano. Pasak jo, tvyro nežinia.

Kartu, D.Vaiginas pabrėžė, kad rajonuose gyvenantiems žmonėms turi būti prieinama skubi medicininė pagalba tiek traumų, tiek chirurginių susirgimų atvejais.

„Kaip bus išdėliota, tai, žinote, planai planais, o kada projektus detalesnius pamatome, tada ir aiškumo gal daugiau. Dabar man sunku komentuoti, nežinant, koks bus naujas projektas“, – komentavo jis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./VUL Žalgirio klinika
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./VUL Žalgirio klinika

D.Vaiginas sakė, kad visiems puikiai žinoma ir suprantama situacija dėl to, jog į mažesnes ligonines sunku pritraukti jaunų gydytojų ar kitų sveikatos priežiūros specialistų. Todėl jis svarstė, kad jeigu rajonų ligoninės taptų didžiųjų ligoninių filialais, galėtų atsirasti gydytojų rezidentų potencialas, daugiau jaunų gydytojų. „Gal šitas kelias būtų priimtinesnis“, – galvoja Lietuvos ligoninių asociacijos vadovas.

D.Vaiginas pabrėžė, kad sveikatos priežiūros srityje dera vadovautis ne tik ekonominiais rodikliais.

„Sakysime, yra paslauga, kurios gali prireikti pacientui ir esančiam periferijoje, ir ta paslauga turi būti suteikiama per trumpiausią laiką.

Kokie turėtų būti minimalūs srautai, kad įstaiga galėtų išsilaikyti? Suprantu, kad geriausia būtų taip, kad ji iš suteiktų paslaugų generuotų finansines pajamas. Būtų galima išsilaikyti ir solidžius atlyginimus darbuotojams mokėti. Bet sveikatos priežiūra reikalauja pagalbos ir kitokiu būdu – finansinės, organizacinės“, – pabrėžė jis.

Sakysime, yra paslauga, kurios gali prireikti pacientui ir esančiam periferijoje, ir ta paslauga turi būti suteikiama per trumpiausią laiką.

Komentarai: 33

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min