Kaip teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime, už šias paslaugas pacientai mokės patys, tačiau grįžus jiems bus kompensuojama ta dalimi, kiek ta paslauga kainuoja Lietuvoje.
Įgyvendinus direktyvą nestacionariosios priežiūros paslaugoms, specialistų konsultacijoms užteks šeimos gydytojo siuntimo, o užsienio ligoninėse teikiamoms stacionariosios ar specializuotos priežiūros paslaugoms valstybės galės nustatyti išankstinių leidimų sistemą.
„Neabejotinai ši direktyva – ryškus pasiekimas, didinantis pacientų galimybes naudotis ne tik savo šalies, bet ir visos Europos specialistų žiniomis. Taip pat ši direktyva paskatins Lietuvos gydytojus tobulinti savo įgūdžius, todėl iš esmės tikėtini teigiami poslinkiai visoje sveikatos sistemoje“, – pranešime cituojama sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.
Direktyvą dar turės tvirtinti ES Taryba. Valstybės turės įgyvendinti šios direktyvos reikalavimus per 30 mėnesių nuo jos įsigaliojimo. Kiekviena ES valstybė turės sukurti kontaktinius centrus, kuriuose pacientai galės sužinoti apie galimas sveikatos priežiūros paslaugas, formalumus ar procedūras.
Ruošiantis įgyvendinti Pacientų teisių direktyvą Lietuvoje bus diegiama nauja sveikatos priežiūros paslaugų kainodaros sistema.
Į Vyriausybėje šiuo metu svarstomus Sveikatos sistemos plėtros 2010–2015 metų metmenys įtrauktas siekis atsisakyti sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo per valstybės investicijų programą, įtraukiant visas su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusias išlaidas į sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.
„Šiuo metu sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, tačiau įstaigos papildomai gauna lėšų renovacijai, įrangos įsigijimui ir pan. iš valstybės investicijų programos. Pasikeitus kainodarai, visa paslaugos suma bus įskaičiuota į bendrą įkainį, todėl jis bus didesnis, realesnis“, – aiškina ministerija.
Pasak jos, tarptautinę kainodaros metodiką atitinkantis įkainis suteiks pacientams galimybes gydytis kitose ES šalyse mokant mažesnį skirtumą tarp paslaugų įkainio Lietuvoje ir kitose šalyse.
„Lietuvai toks kainodaros sistemos pakeitimas būtinas, norint konkuruoti su ES šalimis, teikiant asmens sveiktos priežiūros paslaugas bei siekiant įvesti Papildomąjį savanoriškąjį draudimą“, – teigia viceministrė.
N.Ribokienė anksčiau BNS yra sakiusi, kad kainodaros pakeitimai galėtų būti įvedami nuo 2012 metų.
