TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Valstybės atkūrimo šimtmečiui gali būti išleista 200 mln. eurų

Eurai
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Eurai
Šaltinis: BNS
1
A A

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti šiuo metu numatyta įgyvendinti apie 360 mažų ir didelių projektų, tam gali būti išleista apie 200 mln. eurų, teigia Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.

„Jis tikrai kainuos labai daug, jeigu skaičiuosime daugiafunkcinį centrą, kongresų rūmus (...), tikrai bene 200 mln. eurų susirinks“, – trečiadienį po Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) posėdžio žurnalistams sakė jis.

ŠMKK surengė klausymus, kaip vyksta valstybės atkūrimo šimtmečio programos įgyvendinimas.

Politikai ir ekspertai labiausiai kritikavo pasirinktą programos priemonių finansavimo būdą. Anot jų, kadangi nėra numatyta tikslinio finansavimo, projektus turės apmokėti atskiros institucijos iš savo lėšų, todėl neaišku, kurie projektai tikrai bus įgyvendinti, o kuriems lėšų taip ir nebus rasta.

„Ar mes matome bendrą vaizdą? Ar mes žinome, kokios priemonės bus įgyvendintos šimtmečio jubiliejaus proga? Tokio vaizdo nepateikė net gražiai kalbėjęs vicekancleris“, – sakė ŠMKK narys konservatorius Valentinas Stundys.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Valentinas Stundys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Valentinas Stundys

Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė tvirtino, kad dar yra laiko pasimokyti iš pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai gerosios patirties finansuojant šiai progai skirtus renginius. Ji pabrėžė, kad tuomet buvos skirtos tikslinės lėšos.

R.Kačkutė atkreipė dėmesį, kad tarp Vyriausybės numatytų šimtmečio projektų finansavimo šaltinių – Kultūros rėmimo fondo lėšos. Tačiau, anot jos, kitąmet tam tikslui suplanuota skirti vos 150 tūkst. eurų.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas teigė, kad be tikslinio finansavimo mokslas negalės prisidėti prie šimtmečio minėjimo. Pasak jo, su šia proga susijusius mokslinius tyrimus siūloma finansuoti per Mokslo tarybą, o ten galioja konkursinis finansavimas. Tarp konkursų prioritetų šimtmečiui skirti tyrinėjimai nėra numatyti.

M.Kvietkauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad šimtmečio minėjimo programoje ir priemonėse nekalbama apie „teisingų žinių skleidimą tarptautiniu mastu“. Jo teigimu, jis aktualiau yra užsienyje pristatyti teisingą informaciją apie Lietuvos istoriją, valstybingumo įtvirtinimą, nes šiais klausimais skleidžiama daug neteisingos informacijos.

„Strategijos čia taip pat nematau. Šimtmečio minėjimas suprantama kaip šventė, o ne kaip uždavinys toliau įtvirtinti mūsų valstybingumą“, – sakė M.Kvietkauskas.

Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimą koordinuojantis Vyriausybės vicekancleris R.Vaitkus savo ruožtu tvirtino, kad neįmanoma tiek daug projektų finansuoti iš vieno šaltinio.

Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimą koordinuojantis Vyriausybės vicekancleris R.Vaitkus savo ruožtu tvirtino, kad neįmanoma tiek daug projektų finansuoti iš vieno šaltinio.

„Būtų labai sunku įkurti kokią nors direkciją, kuri seikėtų pinigus kaip samčiu ir dalytų atskiroms ministerijoms.

Kaip būtų galima finansuoti iš vieno šaltinio statybos projektus, kultūrinius projektus, mokslo projektus? To neįmanoma padaryti“, – sakė jis.

Vicekanclerio teigimu, jau kitąmet daugeliui ministerijų, kitoms institucijoms ketinama skirti daugiau asignavimų, kad jie turėtų pinigų šimtmečio projektams finansuoti.

Be to, planuojama įkurti privatų fondą, į kurį būtų galima rinkti privačių rėmėjų lėšas.

Siekis – milijonas savanorių

„Mūsų programos leitmotyvas yra tiltai. Mes akcentuojame tiltus tarp praeities ir ateities, tiltus – tarp žmonių grupių, tiltus – tarp mūsų ir išeivijos ir t. t. Mūsų programos tikslas – paskatinti visuomenės savivoką ir, žinoma, pilietinę atsakomybę“, – pristatydamas valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą kalbėjo R.Vaitkus.

Jis vylėsi, kad programos renginiai padidins visuomenės pilietinės galios indeksą ne mažiau kaip 5 procentais, apie milijonas žmonių kaip savanoriai prisidės prie šventinių renginių.

R.Vaitkaus duomenimis, šimtmečio proga planuojama įgyvendinti apie 360 projektų, iš jų pastatyti, įrengti 65 monumentus, atminimo lentas, biustus, išleisti 19 istorinių leidinių, surengti 276 renginių. Jo teigimu, šie skaičiai nėra baigtiniai, projektų gali būti ir daugiau.

Anot vicekanclerio, kai kurie dideli programoje numatyti darbai jau pradėti įgyvendinti: sostinėje tvarkoma Lukiškių aikštė, vykdoma Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija, pradėtas pasirengimas daugiafunkcinio komplekso statybai Šeškinėje, paskelbtas Jono Basanavičiaus paminklo konkursas, suplanuota Signatarų namų renovacija, Kaune renovuotas tarpukario Užsienio reikalų ministerijos pastatas.

„Šios programos tikslas – kad nebūtų pinigai išleisti į orą. Gražus minėjimas, gražus fejerverkas – ir viskas baigėsi. Kad nepatirtų tos nesėkmės, kokią patyrė „Vilnius – Europos kultūros sostinė“. Kai nagrinėjame kitų šalių patirtį, matome, kad išlieka tam tikri objektai, sakome: čia šimtmečio projektas, čia šimtmečio objektas“, – aiškino R.Vaitkus, paklaustas, ką bendro su valstybės atkūrimo šimtmečiu turi Vilniaus stadiono ar sporto rūmų rekonstrukcija.

Kita vertus, jis pripažino, kad į programą neįtrauktas Tautos namų ant Tauro kalno Vilniuje projektas, nors tai dar Vasario 16-osios signataro Jono Basanavičiaus idėja.

„Tautos namų idėja žinoma, tačiau ten pastatyti (Profsąjungų) rūmai, kurie pusiau privatūs, plius jie yra nudegę. Iš tikro tai yra galbūt kitos programos galvos skausmas“, – teigė vicekancleris.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rimantas Vaitkus
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rimantas Vaitkus

Vasario 16-ąją gaus visi varpai

Kaip vieną didžiausių šimtmečio minėjimo akcentų jis išskyrė Dainų šventę, joje turėtų dalyvauti apie 40 tūkst. žmonių.

„Dainų šventė bus grandiozinė, joje labai aktyviai dalyvaus užsienio lietuviai. (...) Pagrindinis akcentas – eitynės, pati dainų šventė Vingio parke. Turime problemų su infrastruktūra, šokių dienos infrastruktūra, nežinau, ar stadionas veiks. Gali tekti ją rengti kitur“, – sakė vicekancleris.

Anot jo, su Vilniaus savivaldybe tariamasi dėl Vingio ir Kalnų parkų sutvarkymo.

2018 metų vasario 16 diena turėtų išsiskirti ne tik iškilmėmis, signatarų pagerbimu, bet ir varpų gaudesiu visoje Lietuvoje.

2018 metų vasario 16 diena turėtų išsiskirti ne tik iškilmėmis, signatarų pagerbimu, bet ir varpų gaudesiu visoje Lietuvoje.

„Mes norime 12 val. 30 minučių paversti gaudesiu Lietuvos, visų Lietuvos varpų sąskambiu. Norime pakviesti savanorius, kad atsineštų savo varpus ir skambintų tą minutę visose Lietuvos vietose, nes tai mūsų Nepriklausomybės Akto pasirašymo laikas“, – pasakojo R.Vaitkus.

Jis tvirtino, kad jau surinkta informacija apie visų Vasario 16-osios signatarų įamžinimą.

„Matome, kad kai kurie iš jų labai kukliai paminėti, tik kokia paminklinė lenta įrengta prie namo, kur jie gyveno, ar gatvės pavadinimas. Neturime aiškesnių monumentų. Siekiame, kad jie būtų deramai paminėti“, – kalbėjo R.Vaitkus.

Programoje numatyta kai kurių signatarų gimtinių sutvarkymas, paminklų jiems pastatymas. Daugiausia už tai atsakingos savivaldybės.

Pagal programą, ketinama sukurti keturis ilgametražius, devynis dokumentinius ir du animacinius filmus, skirtus valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

V.Stundys stebėjosi, iš kur už filmų kūrimo finansavimą atsakingas Lietuvos kino centras gaus reikalingus maždaug 6 mln. eurų.

Valstybės šimtmetį Lietuva minės 2018 metais. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min