Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valstybės institucijomis lietuviai pasitiki mažiau nei daugelis ES piliečių

Seimo rinkimai artėja
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Apklausa
Šaltinis: 15min
0
A A

Šių metų pavasarį atlikto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai vis dar nepasitiki valstybinėmis institucijomis. Valstybės institucijomis, politinėmis partijomis bei teisėsaugos sistema lietuviai pasitiki mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.

Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Seimu ir Vyriausybe nežymiai išaugo. Naujausiais „Eurobarometro“ duomenimis, 75 proc. Lietuvos gyventojų nepasitiki šalies Vyriausybe. 2008 metų rudenį ja nepasitikinčių buvo 84 procentai.

Nepasitikėjimas Seimu per šių metų pavasarį taip pat nežymiai sumažėjo. Dabar juo nepasitiki 86 proc., nors 2008 metų rudenį nepasitikėjimą reiškė 89 procentai. Kaip žurnalistams ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje aiškino sociologas dr. Mindaugas Degutis, tokie skaičiai yra lyg indikatorius, kad gyventojai kritiškai vertina šalies valdžios veiksmus.

Pasitiki mažiau nei ES piliečiai

Nors pasitikėjimas Seimu ir Vyriausybe padidėjo, jis neišaugo tiek, kiek dažniausiai padidėja įvykus rinkimams ir suformavus naują Vyriausybę vietoj tos, kuria buvo nusivilta. „Naujai Vyriausybei paprastai suteikiamas piliečių pasitikėjimo kreditas, todėl jos reitingai kadencijos pradžioje būna gerokai aukštesni nei ankstesnės Vyriausybės“, – komentavo M.Degutis. Jo teigimu, sunku tikėtis, kad Vyriausybė, priimanti gyventojams skaudžių sprendimų, bus vertinama pozityviai.

Valstybės institucijomis ir politinėmis partijomis lietuviai pasitiki mažiau nei vidutinis Europos Sąjungos pilietis. Tačiau esminis skirtumas, palyginti su ES vidurkiu, yra tarp pasitikėjimo teisingumo, teisėsaugos sistema. Lietuvoje šiomis institucijomis pasitiki perpus mažiau žmonių (24 proc.) nei vidutiniškai ES (48 proc.).

Pagalbos laukia iš Europos Sąjungos

„Kalbant apie ekonomikos krizę, šiame barometre buvo klausiama, kas turėtų tvarkytis su jos pasekmėmis“, – sakė M.Degutis. Tyrimo duomenimis, tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos gyventojų dauguma mano, kad su ekonomikos krizės pasekmėmis turėtų kovoti tarptautinės organizacijos. 27 proc. lietuvių mano, kad su sunkmečio pasekmėmis kovoti turėtų ES, 17 proc. tikina, kad kovoti turi Tarptautinis valiutos  fondas.

Vyriausybė, Lietuvos gyventojų nuomone, šiuo klausimu atsiduria beveik paskutinėje vietoje – vos 10 proc. šalies gyventojų mano, kad su sunkmečiu kovoti turėtų šalies valdžia. „Natūralu, nes krizė globali ir savarankiškai iš jos nė viena šalis neišbris. Tai supranta visi ES gyventojai“, – aiškino M.Degutis.

Užsiminus apie priemones, kurios būtų efektyviausios kovojant su sunkmečiu, tiek lietuviai, tiek dauguma ES gyventojų išskiria paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms, bedarbiams. „Visi supranta, kad atgaivinus verslą situacija keisis į gera“, – kalbėjo sociologas.

Jis sakė, jog žemą pasitikėjimą Vyriausybe ir kovą su ekonomikos krize galima susieti. Esą galima abejoti, ar Vyriausybės sprendimai atitinka gyventojų numanomus prioritetus, kaip įveikti ekonomikos krizę, tvarkyti jos padarinius.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Barometras
Parašykite atsiliepimą apie 15min