Išplatintame pranešime spaudai cituojama R.Budbergytė, kuri teigia, kad VSAT neefektyviai paskirstė pasieniečius prie vidaus ir išorės sienų, neišvengta netaupaus lėšų naudojimo, padaugėjo sienos pažeidimo atvejų, kai pažeidėjai nėra sulaikomi. „Daugelio problemų būtų pavykę išvengti, jei reformos vykdytojai būtų turėję aiškią viziją, kaip turi būti pertvarkyta Europos Sąjungos vidinių sienų apsauga Lietuvai įsiliejus į Šengeno erdvę“, – tvirtina valstybės kontrolierė.
Nustatyta, kad valstybės sienos apsaugos pertvarkos esmines kryptis turėjusi apibrėžti Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programa neatnaujinta nuo jos paskelbimo 2002-aisiais, todėl ja nebuvo galima remtis pertvarkant valstybės sienos apsaugos sistemą Lietuvai įsijungus į Šengeno erdvę. Kadangi nebuvo aiškių strateginių gairių, valstybės institucijos veikė savo nuožiūra, todėl pertvarka užtruko ir nebuvo sklandi.
Audito metu konstatuota, kad, Lietuvai įsijungus į Šengeno erdvę ir panaikinus sienų su Latvija ir Lenkija kontrolę, VSAT nesiėmė pakankamų priemonių ir toliau stiprinti Europos Sąjungos (ES) išorės sienų apsaugą pareigūnais, dirbančiais prie vidaus sienų. Pavyzdžiui, sieną su Rusija saugančioje Pagėgių rinktinėje 2007–2009 m. trūko per 100 pareigūnų, ją saugojo dvigubai mažiau kinologų su tarnybiniais šunimis nei Šiaulių rinktinėje, dirbančių prie vidinės sienos. Prie vidinių sienų dirbę pareigūnai iki 2009 m. tik trumpam buvo komandiruojami į dalinius, saugančius išorines sienas.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad dėl personalo, saugančio ES išorines sienas, trūkumo padaugėjo atvejų, kai valstybės sieną neteisėtai kirtę asmenys nėra operatyviai sulaikomi. Pavyzdžiui, 2008 m. iš 324 sienos pažeidimo atvejų 198, arba 61 proc. visų pažeidimų, nebuvo operatyviai užkardyti, rasti tik neteisėto valstybės sienos kirtimo pėdsakai. Tuo tarpu 2009 m. per pirmus devynis mėnesius valstybės sienos kirtimo pėdsakai rasti jau 185 kartus, arba daugiau nei 62 proc. visų sienos pažeidimo atvejų. Todėl, Valstybės kontrolės vertinimu, VSAT nepakankamai efektyviai atlieka pagrindinę savo funkciją – apsaugoti valstybės sieną.
Audito ataskaitoje taip pat pažymima, kad lėšas personalo mokymui ir rengimui dirbti pasienyje VSAT ne visada naudoja taupiai. Nustatyta, kad VSAT neišieško visų su mokymu susijusių išlaidų iš kursantų, kurie neišdirbo vidaus tarnyboje nustatytą laiką, be pateisinamos priežasties nutraukė studijas ar buvo pašalinti už pažeidimus ar nepažangumą. Auditorių skaičiavimais, faktiškai išieškomos išlaidos (apie 4-7 tūkst. Lt) yra apie keturis kartus mažesnės nei valstybei kainuoja parengti vieną kursantą.
Valstybės kontrolė Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai pateikė siūlymus, kaip efektyviau organizuoti valstybinės sienos apsaugą ir taupiau naudoti valstybės biudžeto lėšas. Dalis Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinta jau audito metu.
