„Dešimtmetį egzistuojantis švietimo įstaigų finansavimo modelis paremtas mokinio krepšelio principu reikalauja korekcijų“, – sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Nuo 2003 m. mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 150 tūkst., arba ketvirtadaliu, mokinių ugdymui skiriamos lėšos padidėjo 760 mln. lt, arba 72,4 proc. Vidutiniškai vieno mokinio ugdymui savivaldybėse 2012 metais skirta 4,4 tūkst. Lt arba 2,3 karto daugiau negu 2003 metais.
Nors mokinio krepšelio lėšos skiriamos vienam mokiniui ir keliauja paskui jį, tačiau mokykloms sudėtinga iš anksto planuoti savo veiklą dėl dažno šių lėšų skaičiavimo metodikos keitimo. Be to, lėšos planuojamos remiantis netiksliais dar nebaigto kurti mokinių registro duomenimis. Dėl registre susidubliavusio mokinių skaičiaus ir neteisingai taikytos metodikos 2012 metams savivaldybėms suplanuota ir skirta 3, 6 mln. Lt daugiau mokinio krepšelio lėšų.
Dažni atvejai, kai savivaldybės mokinio krepšelio lėšas naudoja ne mokinių ugdymui, o įvairioms ūkio išlaidoms apmokėti. Lėšos panaudojamos ne pagal paskirtį dėl nepriimtų savivaldybių tarybų sprendimų, lėšų ūkio išlaidoms apmokėti trūkumo, skirtingo teisės aktų taikymo. Dėl to savivaldybėms ne pagal paskirtį panaudotas lėšas tenka sugrąžinti į valstybės biudžetą.
Mokinio krepšelio lėšų dydis savivaldybėse priklauso ir nuo jų regioninių ypatumų, vietos savivaldos sprendimų, vykdomos švietimo politikos. Mažėjant mokinių skaičiui klasėse švietimo įstaigų tinklo pertvarka savivaldybėse neišvengiama. „Švietimo ir mokslo ministerija turėtų numatyti priemones, kurios skatintų savivaldybes vykdyti efektyvų švietimo įstaigų tinklo optimizavimą“ – sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Valstybiniai auditoriai Švietimo ir mokslo ministerijai taip pat rekomendavo tobulinti lėšų apskaičiavimo metodiką, užtikrinti mokinių registro duomenų patikimumą, teikti savivaldybėms metodinę pagalbą.
