Sekite 15min Google
Tarptautinio lygiagretaus audito „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ metu devyniose valstybėse vertinta, kaip jos rengiasi visuomenės senėjimo keliamiems iššūkiams ir užtikrina vyresnio amžiaus žmonių gerovę.
Valstybės kontrolės duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje 28,8 proc. gyventojų buvo 60 metų ir vyresni, o iki 2100 metų ši dalis, prognozuojama, išaugs iki 43,5 procento.
„Senėjimo politika negali apsiriboti deklaracijomis ar pavienėmis priemonėmis. Reikia aiškių tikslų, atsakomybės ir sprendimų, kurie pasiektų konkretų žmogų: sudarytų galimybes norintiems tęsti profesinę veiklą, mokytis, dalyvauti bendruomenės gyvenime, o patiriantiems vienišumą ar stokojantiems pagalbos – gauti reikalingas paslaugas“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
„Neįsivaizduoju demografijos politikos be senėjimo politikos, todėl raginu, rūpinantis gimstamumu, nepamiršti ir aktyvaus senėjimo strategijos“, – pridūrė ji.
Audito duomenimis, Lietuvoje 2024 metais dirbo 13,2 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų. Šis rodiklis artimas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkiui, siekiančiam 13,7 procento.
Tuo metu Lenkijoje dirbo 6,1 proc., o Izraelyje – 21,1 proc. šios amžiaus grupės gyventojų.
Nors Lietuvoje galima dirbti ir kartu gauti visą senatvės pensiją, šalis nėra nustačiusi konkrečių siektinų pensinio amžiaus žmonių užimtumo tikslų.
Valstybės kontrolė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) rekomendavo panaikinti amžiaus apribojimus dirbti viešajame sektoriuje, sudaryti lankstesnes darbo sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms ir nustatyti siektiną jų užimtumo lygį.
Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių vienišumo problemą.
Valstybės kontrolės atlikta apklausa parodė, kad 34,5 proc. vyresnio amžiaus respondentų per pastaruosius metus bent kartais jautėsi vieniši. Iš vienišumą patyrusių apklaustųjų 87 proc. nesikreipė pagalbos, o 52 proc. nedalyvavo veiklose, galinčiose sumažinti vienišumo jausmą.
Pasak auditorių, Lietuvoje vienišumas nėra išskirtas kaip savarankiška socialinės politikos problema, nėra nustatyta jo matavimo rodiklių, taip pat trūksta institucijos, atsakingos už sistemingą vienišų senjorų nustatymą.
Valstybės kontrolė rekomendavo SADM nustatyti vienišumo mažinimo tikslus, numatyti priemones vienišiems žmonėms atpažinti ir skatinti juos kreiptis pagalbos.
Auditoriai pažymi, kad birželį Lietuvoje priimtas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas, kuriuo siekiama gerinti šios srities politikos koordinavimą ir aiškiau apibrėžti institucijų atsakomybes.
Vis dėlto, anot jų, vien teisinių ir strateginių sprendimų nepakanka, todėl būtina užtikrinti, kad numatytos priemonės duotų apčiuopiamų rezultatų.
Įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas įsipareigojo Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Tuo metu Kultūros ministerijos pasiūlytos priemonės, auditorių vertinimu, nėra orientuotos į praktinius pokyčius, kurie padėtų didinti vyresnio amžiaus žmonių įtrauktį į kultūrines veiklas.
