Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad būtina tiksliau planuoti socialinių paslaugų poreikį ir racionaliau naudoti tam skiriamas lėšas, teigiama Valstybės kontrolės pranešime spaudai.
Pasak R.Budbergytės, dabar galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kiek lėšų savivaldybės privalo skirti socialinėms paslaugoms teikti. Dalį iš valstybės biudžeto gautų ir nepanaudotų lėšų savivaldybės vėliau savo nuožiūra perskirsto kitai socialinei paramai. R.Budbergytė pabrėžė, jog lėšos turi būti planuojamos taip, kad gyventojams būtų suteiktos visos reikiamos socialinės paslaugos.
Valstybės kontrolė konstatavo, kad yra galimybių racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, kurias savivaldybės gauna socialinės rizikos šeimų priežiūrai ir asmenų su sunkia negalia globai. Beveik trečdalis šių lėšų nenaudojamas pagal tikslinę paskirtį, bet perskirstomas socialinių paslaugų įstaigoms iš dalies finansuoti, jų darbuotojų darbo užmokesčiui, socialinio būsto įsigijimui ir remontui bei kitoms socialinėms reikmėms. Tolesnis šių lėšų panaudojimas nėra kontroliuojamas. Auditorių nuomone, nepanaudotas tikslinių dotacijų lėšas reikėtų grąžinti į valstybės biudžetą.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad kai kurios savivaldybės dėl lėšų stokos gali nebeteikti dalies reikiamų socialinių paslaugų. Todėl būtų tikslinga nustatyti minimalią savivaldybės biudžeto išlaidų dalį, kurią jos turėtų skirti socialinėms paslaugoms. Be to, tikslinga numatyti, kada pristigusi lėšų savivaldybė galėtų kreiptis į valstybės institucijas dėl socialinių paslaugų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų.
Auditoriai konstatavo, jog socialinės globos kaina savivaldybių socialinės globos įstaigose yra mažesnė negu apskritims pavaldžiose įstaigose. Todėl pasiūlyta socialinės globos įstaigas perduoti savivaldybėms, nes tai leistų supaprastinti valdymą, ekonomiškiau ir efektyviau naudoti lėšas. Auditorių nuomone, apskričių socialinės globos įstaigoms išlaikyti valstybės biudžeto asignavimai turėjo būti sumažinti beveik 5 mln. Lt, nes tokia suma šios įstaigos 2007 m. finansuotos iš savivaldybių biudžetų.
Auditoriai nurodė, kad nėra metodikos, kuria vadovaudamosi savivaldybės galėtų vertinti socialinių paslaugų kokybę. Nesant aiškių kokybės vertinimo kriterijų, neskatinama teikti geresnės kokybės paslaugų. Kai kurių savivaldybių interneto tinklalapiuose stinga informacijos apie socialines paslaugas, neinformuojama apie socialinių paslaugų teikimo tvarką ir jas teikiančias įstaigas.
