R.Budbergytės teigimu, kol kas nėra priimtas sprendimas, ar kreiptis į teisėsaugą dėl šių išmokų.
„Šiuo metu galvojame, ką daryti. Aiškiai neteisėtai išmokėtos priemokos nėra darbuotojų kaltė ir jų pagal Darbo kodeksą iš darbuotojų išieškoti neįmanoma. Iš teismo pirmininkų regreso tvarka, remiantis įstatymais, taip pat neįmanoma išsireikalauti“, – BNS trečiadienį sakė R.Budgergytė.
Be to, pasak jos, problemų kelia dabartinė sunki teismų ekonominė situacija. „Situacija yra sudėtinga. (...) Generalinė prokuratūra gali, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismus, tačiau reikia pasitarti ir išsiaiškinti, kiek tai kainuos“, – tvirtino R.Budbergytė.
Valstybės kontrolierė tvirtino, kad yra išsiųstas raštas Teisėjų tarybai, teiraujantis jų pozicijos. R.Budbergytė teigė, kad praėjusiais metais Kauno apylinkės teismas dirbantiems teisėjams ir personalui neteisėtai išmokėjo 318,5 tūkst. litų, Panevėžio apygardos teismas – 33 tūkst. litų, Joniškio rajono apylinkės teismas – 7,9 tūkst. litų. Nė vienas šių teismų, anot valstybės kontrolierės, pinigų negrąžino.
Pasak valstybės kontrolierės, Klaipėdos miesto apylinkės teismas išmokėjo 9,6 tūkst. litų nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes teisėjams buvo suteiktos laisvos dienos, papildomos atostogos po 2008 metų rugsėjo 1-osios arba atostogos neatsižvelgiant į vykdytų pareigų laiką. Balandžio pabaigoje, atlikusi auditą 67 bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad daugiau nei pusė milijono litų teismuose išmokėta nesilaikant teisės aktų. Teisėjų tryliktiesiems atlyginimams praėjusiais metais skirta daugiau nei 4 mln. litų.
Birželio pradžioje, pristatydama VK išvadas Seimo nariams, R.Budbergytė sakė, kad VK negalėjo įvertinti 71 mln. litų teisėjų darbo užmokesčiui panaudotų lėšų teisėtumo.
„Nesant pakankamo teisinio reglamentavimo, Valstybės kontrolė negalėjo įvertinti 71 mln. litų teisėjų darbo užmokesčiui panaudotų lėšų teisėtumo“, – pareiškė valstybės kontrolierė.
Anot jos, Teisėjų atlyginimo įstatymas numato, kad metų pabaigoje teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis gali būti išmokėta ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio priemoka. Nustatymo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką Seimas patikėjo nustatyti Teisėjų tarybai. Šioms priemokoms išmokėti teismai panaudojo daugiau kaip 4 mln. litų.
„Nustatėme, kad daugelyje teismų nebuvo tikslios teisėjų dirbtų viršvalandžių arba darbo poilsio ir švenčių dienomis darbo apskaitos. Negalėjome įsitikinti, ar teisėjo funkcijos buvo atliekamos kaip tik tuo metu, kaip tai numato įstatymas“, – tvirtino R.Budbergytė.
Jos teigimu, kai kurių teismų pirmininkų įsakymuose nebuvo nurodytas konkretus priemokų skyrimo pagrindas. „Dėl netinkamos teisėjų darbo laiko apskaitos 13 teismų negalėjome įvertinti 930 tūkst. litų skirtų vienkartinių priemokų teisėtumo, – teigė valstybės kontrolierė. – Nustatėme, kad trijuose teismuose jau nebedirbantiems teisėjams, kurie buvo perkelti į kitus teismus, skirta 16 tūkst. litų vienkartinių priemokų.“
Atsižvelgęs į audito metu teismuose nustatytus teisės aktų pažeidimus, valstybės kontrolierės pavaduotojas balandžio pabaigoje priėmė šešis sprendimus, įpareigojančius Panevėžio ir Vilniaus apygardų, Panevėžio apygardos administracinio, Klaipėdos ir Kauno miestų bei Joniškio rajono apylinkių teismų vadovus pašalinti nustatytus pažeidimus, o kaltus asmenis patraukti tarnybinėn atsakomybėn.
Valstybės kontrolierė birželį yra teigusi, kad jeigu neteisėtai išmokėtos valstybės lėšos nebus grąžintos, bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą.
