Sekite 15min Google
Beveik keturis dešimtmečius veikianti religinė bendrija į Seimą dėl valstybinio pripažinimo kreipėsi dar pernai.
Įstatymai numato, kad religinė bendrija gali prašyti valstybės pripažinimo tik praėjus 25 metams nuo pirminio jos ar jai priklausančių bendruomenių registravimo.
Teisingumo ministerija beveik metus konsultavosi su keliais, daugiausiai – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ekspertais, o šių metų liepą baigė rengti išvadą ir pateikė ją parlamentui – būtent jis ir turės tarti galutinį žodį.
Tai – jau šešta religinė bendrija, siekianti pripažinimo per pastarąjį dešimtmetį, ne visoms kelias buvo lengvas: tokį statusą 2024-ųjų pabaigoje išsikovojo Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“, tačiau tik po ilgų teisinių ginčų, nukeliavusių net iki EŽTT. O 2024-ųjų birželį atmestas analogiškas Jehovos liudytojų religinės bendrijos prašymas šiuo metu dar nagrinėjamas Konstituciniame Teisme (KT).
Tai suteiktų nemažai privilegijų bendruomenei: teisę į savo tikybos pamokas mokyklose, bažnytinės santuokos pripažinimą, socialines garantijas dvasininkams, atsirastų ir galimybė turėti religines laidas nacionalinio transliuotojo eteryje.
Kas yra LEBB?
Teisingumo ministerija nurodo, kad LEBB tikėjimo ištakos sietinos su visos evangelijos judėjimu (kartais vartotas žodis „pilnos“, angl. Full Gospel Churches), pasaulyje prasidėjusiu XX a. 6-ajame dešimtmetyje.
„Šis judėjimas priskirtinas protestantų charizmininkų sąjūdžiui, kuris pripažįsta pagrindines krikščioniškas doktrinas ir pabrėžia Šventosios Dvasios dovanų svarbą tikinčiojo gyvenime.
Visos evangelijos judėjimo charakteringa savybė – pabrėžti tikėjimo svarbą bei išplėsti įprastus krikščionybės pažadus dėl amžinojo gyvenimo į šiandienos sritį, teigiant, kad tikėjimas taip pat atneša, pvz., sveikatą ir finansinį klestėjimą“, – nurodo ministerija.
Lietuvoje ši protestantiškos kilmės evangelinė krikščionių bendrija savo veiklos pradžią sieja su 1988-aisiais.
Sociologė ir religijotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė, viena iš ministerijai išvadas teikusių eksperčių, rašo, kad LEBB susiformavo minėtais metais įkurtos Pilnosios evangelijos bendruomenės „Tikėjimo žodis“ pagrindu.
„Tikėjimo žodžio“ įkūrėjas – totorių kilmės Lietuvos gyventojas Jurijus Melechas, nuo 1983 m. priklausęs pogrindinei sekmininkų bažnyčiai Vilniuje, bet 1989-aisiais jis pasitraukė į JAV, o bendruomenei vadovauti ėmėsi Kęstutis Tumasonis ir Giedrius Saulytis.
Anot M.Ališauskienės, liudininkai tvirtina, jog „Tikėjimo žodžio“ susikūrimą paskatino evangelikų sekmininkų bendruomenėje atsiradusi įtampa dėl etninių skirčių tarp lietuvių bei rusakalbių tikinčiųjų, o dar minimų 1988 m. pabaigoje pasirodė bažnyčios „Tikėjimo žodis“ laikraštis, kuris buvo kurį laiką platinamas kartu su „Sąjūdžio žiniomis“.